Vištakumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vištakumas arba hemeralopijaakių liga, kai žmogus gerai mato šviesoje, bet visiškai nemato prieblandoje. Išsivysto sutrikus stiebelių (lazdelių) veikimui arba dėl regėjimo pigmentų nepakankamumo; šių pigmentų sintezė ypač sulėtėja dėl vitamino A stokos.

Vištakumas būna įgimtas (dažniausiai paveldimas; pasitaiko retai) ir įgytas. Šis dar skirstomas į funkcinį, kuris atsiranda dėl vitamino A trūkumo, ir simptominį, kuris pasitaiko sergant kai kuriomis akių, ypač tinklainės ir gyslainės, ligomis. Funkcinis vištakumas gydomas vitaminais.

Vištakumas diagnozuojamas specialiu aparatu – adaptometru.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. VištakumasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė