Enciklopedija
Enciklopedija (sen. gr. ἐγκύκλιος παιδεία – „visuotinis auklėjimas“[1]) – rašytinis žinių rinkinys.[2]
Enciklopedija pateikia faktines žinias, atsiribodama nuo jų vertinimo. Redakcija atrenka jai tinkamus šaltinius, juos atskiria bei įvertina, atrūšiuodama žinias iš kelių galimų alternatyvų; žinių ji neprodukuoja, o jas tik renka. T. y. vienintelis mokslinės publikacijos žanras, kuriame atsisakoma detalių bibliografinių šaltinių (dėl leidėjų ir autorių autoritetingumo).[3]
Enciklopedija gali būti bendra (angliškoji „Encyclopædia Britannica“ ar vokiškoji „Brockhaus“) arba specializuota tam tikrai sričiai (pavyzdžiui, medicinos, filosofijos ar teisės). Dalis žodynų taip pat gali būti priskirti specializuotoms enciklopedijoms. Pats terminas enciklopedija prigijo tik XVIII a. išleidus „Encyclopédie“. Tačiau ir šių dienų enciklopedijos tradiciškai, bet rečiau vadinami žodynais.[3]
Kai kurios enciklopedijos plačiai perteikia bendras sritis per kultūrinę, etninę ar tautinę perspektyvą. Pavyzdžiui, „Didžioji tarybinė enciklopedija“ siekė dokumentuoti socialistinius laimėjimus. Leidinio tikslai atspindi laikmetį, kartais tarnauja santvarkos legitimacijai, visuomenės modelio propagandai.[3]
Enciklopedija redukuoja atitinkamo dalyko sudėtingumą (redukcija) ir pateikia paprastą (bet kartais „primityvią“, supaprastintą) dalyko sampratą nespecialistui. Tam tikros srities ekspertams jis gali pasirodyti naivokas ir pernelyg fragmentiškas.[3]
Enciklopedija atskiria svarbius dalykus nuo nesvarbių; nesvarbūs dalykai nepatenka į enciklopediją (plg. Lemos selekcija). Santykinai svarbūs dalykai pateikiami išsamiai ne tokių svarbių dalykų atžvilgiu arba jie išskiriami kitokiu būdu (iliustracijų gausa, papildoma medžiaga, nuorodomis).[3]
Enciklopedija suteikia informacijos apie dalykų turinį (Žmonijos žinias), ne apie sąvokas (tai yra semantinės žinios). Jai būdinga mikrostruktūra yra labiau atviresnė negu lakoniška žodyno forma. Enciklopedijos struktūra turi daugybę nuorodų, nėra išnašų ar išsamios bibliografijos.[3]
Informacija enciklopedijose organizuojama tam tikra tvarka, dažniausiai atskirus straipsnius išdėstant abėcėlės tvarka arba skirstant informaciją į hierarchines kategorijas. Abėcėlinis informacijos išdėstymo principas yra labiausiai paplitęs, ypač spausdintose bendro pobūdžio enciklopedijose. Enciklopedija nėra vientisa kaip literatūros kūrinių atveju. Ji siūlo tikslingą informacijos paiešką (naudojama sistematika, registrai, nuorodos).[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Terminas „enciklopedija“ šiuolaikine prasme pirmą kartą buvo paminėtas 1559 m. lotyniškojoje enciklopedijoje „Encyclopediae seu orbis disciplinarum tam sacrarum quam profanarum epistemon“.
Visuotinių enciklopedijų sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasaulio svarbesnės ir gretimų valstybių XX–XXI a. visuotinės encikopedijos nurodytos lentelėje.[2]
| Leidimo kalba | Originalus pavadinimas | Pavadinimas lietuvių kalba | Leidimo metai ir tomai |
|---|---|---|---|
| anglų | Encyclopædia Britannica | Britų enciklopedija | 1768–73 m. (pirmas) 2010 m. (paskutinis) 32 t. |
| ispanų | Salvat | Didžioji enciklopedija | 2001–2005 m. 20 t. |
| ispanų | Espasa | Europos ir Amerikos enciklopedija | 70 t. 1908–30 m. 38 t. papildymų 1934–2013, 16 t. priedų (atlasai ir kt. 1934–2005 m.) |
| italų | Treccani | Italijos enciklopedija | 36 t. 1929–37 m. (pirmas) 1949–52 m. (antras), 38 t. papildymų 1938–2018 m. |
| latvių | Latvijas padomju enciklopēdija | Latvijos tarybinė enciklopedija | 1981–88 m. 10 t. (faktiškai 12) |
| latvių | Nacionālā enciklopēdija | Latvijos nacionalinė enciklopedija | 2014–18 m. 1 t., tebepildoma internete |
| lietuvių | Lietuviškoji tarybinė enciklopedija | - | 1976–85 m. 12 t. (faktiškai 13) |
| lietuvių | Visuotinė lietuvių enciklopedija | - | 2001–15 m. 25 t. (faktiškai 26), tebepildoma internete |
| lenkų | Wielka encyklopedia powszechna PWN | Didžioji tarybinė PWN enciklopedija | 12 t. 1962–69 m. papildymai 1970 m. |
| lenkų | Wielka encyklopedia PWN | Didžioji PWN enciklopedija | 2001–2005 m. 31 t. |
| prancūzų | Grand Larousse universel | Didysis Larusas | 10 t. 1982–85 m. 15 t. 1991–97 m. |
| prancūzų | Encyclopædia Universalis | Universalioji enciklopedija | 2012 m. 30 t. |
| rusų | Большая советская энциклопедия | Didžioji tarybinė enciklopedija | 66 t. 1926–47 m. (pirmas), 52 t. 1949–60 m. (antras), 30 t. 1969–78 m. (trečias) |
| rusų | Большая российская энциклопедия | Didžioji Rusijos enciklopedija | 2004—2017 m. 35 t. |
| vokiečių | Brockhaus Enzyklopädie | Brokhauzo enciklopedija | 1796–1808 m. (pirmas), 2005–06 m. (paskutinis) 30 t. |
| vokiečių | Meyers enzyklopädisches Lexikon | Didysis Majerso žodynas | 15 t. 1981–86 m. |
| vokiečių | Bertelsmann Lexikothek | Didysis Bertelsmano žodynas | 36 t. 1984–90 m. |
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ἐγκύκλιος παιδεία Archyvuota kopija vasario 9, 2021, iš Wayback Machine projekto., Quintilian, Institutio Oratoria, 1.10.1, at Perseus Project
- ↑ 2,0 2,1 Enciklopedija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-11-07.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 „Encyclopaedia“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2023-09-11.
