Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Visagino koplyčia)
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 55°35′45″N 26°26′14″E / 55.595906°N 26.437222°E / 55.595906; 26.437222

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia
Visagino sv Pauliaus baznycia.JPG
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Visagino savivaldybė
Gyvenvietė Visaginas
Adresas Santarvės g. 1
Pastatyta 1998 m.

Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčiakatalikų bažnyčia, stovinti Visagine, Santarvės g. 1, už 300 m nuo Visagino ežero šiaurinės pakrantės. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.

2016 m.

Parapijoje yra Magūnų koplyčia.

Galinė dalis

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laikinoji koplyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. spalio 16 d. išduotas pažymėjimas Nr.562, kuriuo pranešama apie užregistruotą Ignalinos raj. Sniečkaus gyvenvietės katalikų religinę bendruomenę ir leidimą pasistatyti naują bažnyčią. Lapkričio 15 d. įkurta Sniečkaus parapija, kurios teritorija apibrėžta gyvenvietės ribomis. Sniečkaus valdžia skyrė patalpas – Profesinės technikos mokyklos bendrabučio 119 kv.m dydžio salę Festivalio g. 9. Parapijiečių rūpesčiu įrengtoje koplyčioje gruodžio 10 d. įvyko pirmosios šv. Mišios. Gruodžio 25 d. Sniečkaus gyvenvietės katalikai pirmą kartą bendrai šventė šv. Kalėdas.

Laikinieji maldos namai netenkino parapijiečių, nes buvo miesto pakraštyje, be to moksleivių bendrabutyje buvo triukšminga, tai trikdė Šv. Mišių rimtį. 1992 m. liepos mėn. leista naudotis Vakarų Statybos Valdybos, esančios Parko g.14, aktų sale (dab. miesto tarybos posėdžių salė), be to, Visagino katalikų parapija ėmė vadintis Šv. Apaštalo Pauliaus vardu.

Bažnyčios statyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. lapkričio 27 m. specialiai tam tikslui sudaryta komisija, dalyvaujant dvasiškijos atstovams, sprendė Sniečkaus bažnyčios statybos vietos parinkimą (Veteranų ir Sedulinos g. sankryža). Projektinius eskizus dar 1990 m. spalio 26 d. Lietuvos Architektų Sąjungai užsakė klebonas Petras Tarvydas ir parapijos komitetas. Iš kelių projektinių variantų tinkamiausiu pripažintas vilniečių architektų brolių Ramūno ir Jauniaus Beinortų projektas.

Nuo 1992 m. bažnyčios statymo rūpesčiai (lėšų, rėmėjų ir statybinių medžiagų paieškos) gulė ant naujojo klebono Vytauto Rapalio pečių. Paaiškėjo 1989 m. komisijos parinktos vietos bažnyčiai ties Veteranų ir Sedulinos g. sankryža, netoli "Bangos" kultūros namų, trūkumai: buvo pernelyg triukšminga, be to dauboje. Tinkamesnė atrodė kalvelė šalia Santarvės ir Statybininkų g. sankryžos, tačiau čia buvo numatyta rekreacinė zona – miesto parkas. Iškilusią problemą išsprendė stichinė nelaimė: smarki audra nusiaubė numatytą rekreacinę zoną ir išvarčiusi pušyną tiesiog parengė vietą naujos bažnyčios statybai.

1992 m. lapkričio 2 d. prasidėjo bažnyčios statybos: darbininkai nupjovė išvartytas vėjų pušis ir pradėjo žemės darbus. Generaliniu rangovu buvo Ignalinos AE, o vykdytoju – Statybos–montažo valdyba Nr.2, vadovaujama V. Sučkovo. 1992 m., iki užeinant žiemai, būsimos bažnyčios vieton atvežti 6 vagonai plytų, iškasta gili pamatų duobė ir padėti klebonijos ir parapijos namų pamatai.

1996 m. uždengtas stogas ir per šv. Kalėdas tikintieji, apleidę jau antrą laikiną koplyčią, susirinko naujoje, bet dar neužbaigtoje, bažnyčioje. Bažnyčia užbaigta 1998 m.

Bažnyčios bokšte 2004 m. balandžio 10 d. suskambo iš Vilniaus Arkikatedros Bazilikos varpinės pervežtas apie 1200 kg svorio senovinis varpas. Varpas pritvirtintas prie naujos linguojančios sijos, varpui suprojektuota ir pagaminta nauja šerdis.[1]

2005 m. gautas Vilniaus arkivyskupijos metropolito Audrio Juozo Bačkio leidimas aukotojų bei rėmėjų lėšomis Visagino bažnyčioje pagaminti ir pastatyti vargonus. Laimio Pikučio vargonų firmos įrengti 2 manualų su pedalu, 29 registrų vargonai pirmą kartą sugaudė 2010 m. gruodžio 30 d.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka