Vertsjervas
| Virstjarvas | |
|---|---|
 | |
| Vieta |  Estija
|
| Plotas | 269,191 km² |
| Kranto linijos ilgis | 130,48 km |
| Kilmė | Ledyninė |
| Vidutinis gylis | 2,8 m |
| Didžiausias gylis | 6 m |
| Tūris | 0,75 km³ |
| Įteka | Veike Emajegis, Ehnė, Tarvastu, Tenasilma |
| Išteka | Emajegis |
  Virstjarvas | |
| Koordinatės | 58°17′0″ š. pl. 26°02′0″ r. ilg. / 58.28333°š. pl. 26.03333°r. ilg. |
Vertsjervas, Virtsjervas (est. Võrtsjärv, Virtsjärv[1]) – ežeras pietų Estijoje, tarp Tartu ir Viljandžio apskričių. Tai antras pagal dydį šalies ežeras.[2]
Vandens paviršiaus plotas 269,191 km², baseino – 3380 km². Ilgis šiaurės–pietų kryptimi siekia 34,8 km, plotis rytų–vakarų – 14,8 km, tačiau ežeras yra seklus. Yra keletas salų, dauguma jų išsidėsčiusios pietinėje ežero dalyje. Krantai daugiausia žemi, tačiau rytinė pusė yra kiek aukščiau; čia, ties Tamės kaimu, 1,3 km ilgio paplūdimio ruože, atsidengia Devono periodo raudonasis smiltainis. Liepą vandens temperatūra 17–21 °C, o paviršius būna apsitraukęs ledu nuo lapkričio pab. iki balandžio pab.[3][4]
Į Vertsjervą įteka per 20 upių, upelių ir melioracijos griovių, o išteka tik viena upė – Emajegis. Dėl to ežere kaupiasi azoto, fosforo ir karbonatų perteklius, pietinė dalis paveikta eutrofikacijos (vandens paviršius būna padengtas lelijomis, plūdėmis, papliauškomis, meldais ir kt. vandens augalais, nuosėdų sluoksnis iki 7,6 m, vandens skaidrumas 1 m). Kita vertus, karbonatai apsaugo ežerą nuo kenksmingo rūgščiųjų lietų poveikio.
Kartais pavasarį, kai patvinsta Pedja, įtekanti į Emajegį netoli Vertsjervo, Emajegio srovė porai savaičių apsisuka, todėl ežero vandens lygis pakyla ir išsilaiko kelis mėnesius; padidėjęs vandens lygis gali būti matomas ir rudenį.
Vasarą fitoplanktono (didžiąją dalį sudaro melsvabakterės) tankis gali siekti 30 g/m³, o zooplanktono – 1–2 g/m³. Gyvūnų ežero dugne nedaug, kiekis kiekvienais metais skiriasi; didžiąją dalį sudaro uodų trūklių lervos, kurių vidutinė biomasė – 5–7 g/m².
XX a. 6–7 deš. ežere buvo sužvejojamos tik smulkios nevertingos žuvys, todėl mokslininkai iš limnologinės stoties, esančios rytiniame krante, pasiūlė sprendimą, kaip padidinti vertingų žuvų skaičių Vertsjerve: uždrausti žvejybą tralu, sugriežtinti žuvų apsaugą, įžuvinti ungurių lervomis. Veiksmai buvo sėkmingi, dabar galima sutikti apie 35 žuvų rūšis, vertingiausios jų – starkiai, unguriai, karšiai ir lydekos; taip pat gausu ešerių bei kuojų. Kasmet sugaunama per 400 tonų žuvų, vertingos sudaro 60–70 % laimikio.[3]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Stebėjimo bokštas šiaurinėje Vertsjervo ežero dalyje. -
„Vertsjervo krantas“ Konrad Mägi. 1917 m., aliejus, drobė. -
Atodanga prie Tamės. -
Vertsjervo limnologijos centras.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Tamre, Ruta. Eesti järvede nimestik (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-03-09. Nuoroda tikrinta 2016-07-14. p. 92. ISBN 978-9985-881-40-8. Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 14 d.
- ↑ Tamre, Ruta. Eesti järvede nimestik (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-03-09. Nuoroda tikrinta 2016-07-14. p. 111. ISBN 978-9985-881-40-8. Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 14 d.
- ↑ 3,0 3,1 „Lake Võrtsjärv“. vortsjarv.ee (anglų). Suarchyvuotas originalas 2012-06-23. Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 16 d.
- ↑ „Tamme paljand“. register.keskkonnainfo.ee (estų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 16 d.