Virpūnėliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pholcidae
Ilgakojis virpūnėlis (Pholcus phalangioides)
Ilgakojis virpūnėlis (Pholcus phalangioides)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Voragyviai
( Arachnida)
Būrys: Vorai
( Araneae)
Šeima: Virpūnėliai
( Pholcidae)

Virpūnėliai (Pholcidae) – vorų (Araneae) šeima.

Pasaulyje yra apie 350 rūšių. Europoje 3 rūšys, iš jų viena gyvena Lietuvoje:

  • Ilgakojis virpūnėlis (Pholcus phalangioides).

Cheliceros silpnai išsivysčiusios. Turi 8 akis: priekinės vidurinės akys yra mažos, likusios sudaro dvi grupes po 3. Kojos ilgos, be dyglių. Kūnas pilkai rudas, plonas. Ištiestų kojų tarpugalis iki 7 cm. Palietus ar į jį papūtus, voras atlieka virpantį judėjimą. Dėl to jis praranda kontūrus ir, galbūt, savo priešams yra mažiau pastebimas.

Vorai įsirengia dažniausiai kupolo formos išgaubtus gaudomuosius tinklus, kurie šiek tiek panašūs į Linyphiidae šeimos vorų tinklus. Voratinkliuose kabo pilvo puse į viršų. Palietus tinklą voras gindamasis ima jį siūbuoti. Tinklai lipnių gaudomųjų siūlų neturi, jie nuverpti iš tankios voratinklinės medžiagos, kurioje yra į sraigtus panašios siūlų kilpos. Šiose kilpose susipanioja patekę gyvūnai. Kuo tinklas senesnis, tuo jis tankesnis ir su daugiau kilpų. Norėdamas patektį pas grobį, voras turi nusivalyti nuo kelio seną tinklą jį iškąsdamas. Kartais toks iškandžiojimas gali užsitęsti apie valandą, kol voras pasiekia pagautą auką. Kartais vorai nelaukia, kol paklius auka, tuomet jie keliauja kitų vorų voratinkliais vogdami maistą ar net pačius tinklų šeimininkus.

Patelė tinkle cheliceromis laiko kiaušinėlių kokoną ir jį nešiojasi iki voriukų pasirodymo. Kiaušinėlių kokonas iš labai plono rezginio, kuriame matomi maždaug 20 šviesiai rausvų kiaušinėlių.

Gyvena patalpose, daržinėse, rūsiuose, vasarą išorinėje pastatų pusėje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]