Virginija Kelmelytė
| Virginija Kelmelytė | |
|---|---|
| Gimė | 1963 m. lapkričio 17 d. Neringa |
| Mirė | 2022 m. balandžio 26 d. (58 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Juodkrantės kapinėse |
| Vaikai | Antanas Obcarskas[1] |
| Veikla | aktorė |
| Alma mater | 1985 m. Lietuvos valstybinė konservatorija |
Virginija Kelmelytė (1963 m. lapkričio 17 d. Neringoje – 2022 m. balandžio 26 d. Vilniuje[2]) – Lietuvos kino ir teatro aktorė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1985 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1985–1989 m. Kauno dramos teatro, 1989–1996 m. Lietuvos dramos teatro aktorė.[3]
Svarbiausi vaidmenys teatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Moteris Paukštė – Sigitas Geda, Bronius Kutavičius. Strazdas – žalias paukštis 1984 m., sukūrė šį vaidmenį ir to paties pavadinimo kino filme, 1990 m., rež. Jonas Vaitkus
- Virginija Snarglė – Jonas Vaitkus. Literatūros pamokos, 1985 m.
- Ismenė, Antigonė – Žakas Anujis. Antigonė, 1986 m.
- Eliza Dulitl – Džordžas Bernardas Šo. Pigmalionas, 1991 m.
- Motina – Labas Sonia Nauji Metai, pagal A. Vedenskį, 1994 m.
- Alma – Persona, pagal I. Bergmaną, 1994 m.
Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mano mažytė žmona, 1984 m., rež. Raimundas Banionis
- Amilia – Amžinoji šviesa, 1987 m., pagal R. Šavelį, rež. Algimantas Puipa
- Dona Ana – Volfgangas Amadėjus Mocartas, Don Žuanas, pagal operą 1987 m., rež. J. Vaitkus
- Elena – Pabudimas 1989 m., pagal A. Škėmą, rež. J. Vaitkus
- Endhauzo paslaptis, 1989 m., rusų, rež. V. Derbenev
- Žuvies diena, 1989 m., rež. Algimantas Puipa
- Inga – Išakėtas krantas, 1992 m., rež. Tomas Donela
- Daiva – Mediniai laiptai, 1993 m., rež. Vidas Rašinskas
- Ir jis pasakė jums sudie, 1993 m., rež. Andrius Šiuša
- Rojuje irgi sninga, 1994 m., rež. Audrius Juzėnas
- Marija – Aš nežinau, kas aš esu 1995 m., rež. Aloyzas Jančoras
- Pavėluota pilnatis, 1996 m., bulgarų, rež. E. Zacharijevas
- Paliesti Dievo, 2001 m., bulgarų, rež. P. Popzlatevas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Anapilin iškeliavo aktorė Virginija Kelmelytė. Delfi.lt. 2022-04-27. Nuoroda tikrinta 2022-04-27.
- ↑ Laura Blynaitė. Virginija Kelmelytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-09-24. Nuoroda tikrinta 2022-04-27.
- ↑ Laura Blynaitė. Virginija Kelmelytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 714 psl.