Vincas Šlekys
| Vincas Šlekys | |
|---|---|
| Gimė | 1870 m. spalio 19 d. Mokolai, Šunskų valsčius, Marijampolės apskritis |
| Mirė | 1946 m. lapkričio 6 d. (76 metai) Novaja Lialia, Sverdlovsko sritis, Rusijos TFSR, SSRS |
| Veikla | knygnešys, žurnalistas, redaktorius |
| Žinomas (-a) už | „Sietyno“ draugijos steigėjas |
Vincas Šlekys-Stagaras (1870 m. spalio 19 d. Mokolai, Šunskų valsčius, Marijampolės apskritis – 1946 m. lapkričio 6 d. Novaja Lialia, Sverdlovsko sritis, Rusija) – Lietuvos knygnešys, žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė pasiturinčio ūkininko šeimoje. Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė tėvas. 1879–1882 m. Marijampolėje lankė rusų pradžios mokyklą. Toliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje, dalyvavo slaptame lietuvių ratelyje, platino draudžiamąją spaudą. Tėvų pasiūlymo stoti į Seinų kunigų seminariją atsisakė. Gimnaziją baigė 1890 m. Pradėjo bendradarbiauti laikraščiuose „Vienybė lietuvninkų“, „Varpas“, „Ūkininkas“ ir kt. 1894 m. subūrė slaptą lietuviškai spaudai platinti „Sietyno“ draugiją, parengė jos įstatus, nuo 1894 m. kovo 26 d. jos pirmininkas.[2]
1896 m. lapkričio 17 d. slapta išvažiavo į JAV pakviestas dirbti laikraščio „Garsas Amerikos lietuvių“ redakcijoje, 1898 m. jį redagavo. 1899–1901 m. su J. Montvila leido ir redagavo laikraštį „Viltis“, o nusipirkęs Amerikoje spaustuvę – 1903–1918 m. leido ir redagavo laikraštį „Darbininkų viltis“, taip pat leido knygas. 1910 m. Lietuvių spaudos draugijos narys. 1920–1924 m. „Sandaros“ redaktorius. 1924 m. grįžo į Kauną, 1926 m. vienas iš laikraščio „Lietuva“ redaktorių, 1930 m. leido ir redagavo savaitraštį „Žinių ir literatūros aruodas“.
Išėjęs į pensiją grįžo į gimtą Mokolų kaimą, rinko senus vertingus daiktus, Kaune buvo surengęs kapsų liaudies meno parodą. Tai tapo pagrindu steigti Marijampolės kraštotyros muziejų – V. Šlekys laikomas jo įkūrėju. 1945 m. lapkričio 16 d. sovietiniai okupantai jį areštavo ir ištrėmė į Sverdlovsko sritį.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rinkimai vaito, poezija, 1897 m.
- Vanagai ir toksai sapnas, poezija, 1902 m.
- Po meškino letena, poezija, 1906 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje. [3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Benjaminas Kaluškevičius. Šlekys Vincas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 236 psl.
- ↑ [http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/V_Slekys.htm Knygnešys Vincas Šlekys. Pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės – Narkevičienės knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 492 psl.