Pereiti prie turinio

Vilhelmas Hessen-Kassel

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilhelmas Hessen-Kassel
Vilhelmas Hessen-Kassel
Hesenai
Gimė 1787 m. gruodžio 24 d.
Birbichas, Vysbadenas
Mirė 1867 m. rugsėjo 5 d. (79 metai)
Kopenhaga
Tėvas Frydrichas Hessen-Kassel
Motina Karolina of Nassau-Usingen
Sutuoktinis (-ė) Luiza Šarlotė Danė
Vaikai Karolina Frderika Marija,
Marija Luiza Šarlotė Hessen-Kassel,
Luiza Hessen-Kassel,
Frydrikas Vilhelmas Hessn-Kassel,
Augusta Hessen-Kassel,
Sofija Vilhelmina
Hesen-Kaselio landgrafas
Vikiteka Vilhelmas Hessen-Kassel

Vilhelmas Hessen-Kassel (vok. Wilhelm von Hessen-Kassel; 1787 m. gruodžio 24 d., Birbichas, Visbadenas – 1867 m. rugsėjo 5 d., Kopenhaga) – Hesen-Kaselio landgrafas, Frydricho Hessen-Kassel ir Karolinos Nasau-Uzengen sūnus, Kopenhagos gubernatorius.

Nuo 1837 metų Vilhelmo namas buvo Rumpencheimo pilis, Ofenbache, kur laikas nuo laiko rinkosi visi Heseno giminės nariai.

1844 m. sausio 9 d. buvo apdovanotas Švento Andrejaus ordinu[1].

Santuoka ir vaikai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1810 m. lapkričio 10 d. Amalienborge Vilhelmas vedė Luizą Šarlotę Danę.

Vaikai:

  • Karolina Frderika Marija (1811 m. rugpjūčio 15 d. – 1829 m. gegužės 10 d.).
  • Marija Luiza Šarlotė Hessen-Kassel (1814 m. gegužės 9 d. – 1895 m. liepos 28 d.). Ištekėjo už princo Frydriko Augusto Anhalt-Dessau;
  • Luiza Hessen-Kassel (1817 m. rugsėjo 7 d. – 1898 m. rugsėjo 29 d.). Ištekėjo už Danijos karaliaus Kristijono IX;
  • Frydrikas Vilhelmas Hessn-Kassel (1820 m. lapkričio 26 d. – 1884 m. spalio 14 d.). Hesen-Kaselio giminės galva. Vedė Aleksandrą Nikolajevną, imperatoriaus Nikolajaus I ir jo žmonos Aleksandros Fiodorovnos dukterį;
  • Augusta Hessen-Kassel (1823 m. spalio 30 d. – 1899 m. liepos 17 d.). Ištekėjo už barono Karolio-Frederiko fon BNliksen-Fineke;
  • Sofija Vilhelmina (1827 m. sausio 18 d. – gruodžio 20 d.).
  1. Карабанов П. Ф. Списки замечательных лиц русских / [Доп.: П. В. Долгоруков]. – М.: Унив. тип., 1860. – 112 с. – (Из 1-й кн. «Чтений в О-ве истории и древностей рос. при Моск. ун-те. 1860»)