Vikisritis:Filosofija/Rinktiniai

Jump to navigation Jump to search

Utilitarizmasetinė doktrina, teigianti, kad veiksmo moralinė vertė priklauso tik nuo to veiksmo bendro naudingumo visai žmonijai. Pati naudingumo sąvoka skirtingų mąstytojų apibūdinama kaip laimė, malonumas (priešingybės kančiai, skausmui) arba prioritetų patenkinimas. Veiksmai utilitarizme yra vertinami tik pagal jų pasekmes, todėl tai yra platesnės filosofinės pozicijos pasekmizmo forma. Taip pat utilitarizmą apibūdina frazė „daugiausiai gėrio didžiausiam kiekiui žmonių“. Kaip ir bet kuri etikos teorija, utilitarizmas smarkiai priklauso nuo juo besivadovaujančio žmogaus išminties, patirties bei kitų pažiūrų.

Utilitarizmo užuomazgos siejamos su graikų filosofu Epikūru, bet kaip specifinės filosofinės mokyklos atsiradimas – su Džeremiu Bentamu. Pasak jo, skausmas ir malonumas yra vienintelės gamtos žmonijai duotos vidinės vertybės. Iš to jis išvedė, kad gėris yra viskas, kas atneša daugiausiai laimės didžiausiam kiekiui žmonių.

Džonas Stiuartas Milis ginčijosi, kad kultūriniai, intelektualiniai ir dvasiniai malonumai yra vertingesni nei fiziniai, nes abi malonumų rūšis patyrę žmonės teiktų pirmenybę intelektualiniams. Tą jis įrodinėjo samprotaudamas, kad retas žmogus sutiktų būti pažemintas iki primityvesnio gyvūno, net jei jam būtų pažadėta begalybė gyvuliškų malonumų. Plačiau...