Vikipedija:Straipsnio rašymo gairės

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Tai yra Vikipedijos rašinys.
Čia pateikta vieno ar keleto naudotojų (o gal ir visos bendruomenės) nuomonė kai kuriais Vikipedijos tvarkos klausimais.
Rašymas

Straipsnio kūrimo gairės − bendrų patarimų rinkinys, padėsiantis kokybiškiau ir nuosekliau parašyti Vikipedijos straipsnį.

  • Reikšmingumas. Prieš kurdami naują straipsnį, įsitikinkite, ar straipsnio objektas yra pakankamai reikšmingas Vikipedijai. Tai yra, ar pakanka informacijos apie objektą patikimuose antriniuose šaltiniuose ir/ar jis atitinka papildomus Vikipedijos reikšmingumo reikalavimus. Gali būti, kad jūs turite daug informacijos apie jums žinomą ir gerbiamą žmogų (mokytoją, vadovą, visuomenės veikėją), tačiau ši informacija gali būti tik jūsų turima asmeninė arba tik šio žmogaus skelbiama asmeninė (pavyzdžiui, savo internetiniame portale, įstaigos, kurioje dirba portale, socialinių tinklų (Facebook, LinkedIn ir pan.) svetainių paskyrose). Tokia informacija neįrodo asmens reikšmingumo Vikipedijai, net jei jos turite kur kas daugiau nei apie kai kurias asmenybes Vikipedijoje parašyta.
  • Beemociškumas. Natūralu, kad Vikipedijos naudotojai rašo apie juos dominančius dalykus, asmenis, reiškinius. Taip pat natūralu, kad iš emocijų gali sekti tendencingas (iškeliantis teigiamas savybes, menkinantis neigiamas ar bandantis suponuoti tik tam tikrą nuomonę, požiūrį) ir emocionalus (su poetiniais apibūdinimais, hiperbolizavimu) straipsnio turinio išdėstymas. Pasistenkite žiūrėti į kylančias emocijas blaiviai, Vikipedija nėra fanų svetainė, socialinių ryšių mezgimo ar įvaizdžio formavimo įrankis.
  • Sistemingumas. Prieš rašydami straipsnį, turėkite susidarę bendrą rašymo planą. Peržvelkite pavyzdinius straipsnius Vikipedijoje, laikykitės bendros straipsnio rašymo tvarkos/struktūros. Kartais apie objektus gali būti ypač daug informacijos – tokiu atveju rekomenduotina iš pradžių pateikti tą informaciją, kuri įprastai pateikiama santraukos pavidalu. Pavyzdžiui, apie garsų asmenį personalijų žodyne bus kelios eilutės informacijos, bendroje enciklopedijoje − pusė puslapio. Šias santraukas jūs galite iš karto perkelti į kuriamo straipsnio turinį, kartu susidarysite supratimą, kas visų pirmiausia svarbu objekto aprašyme, jei nuspręsite papildyti informaciją iš šaltinių, kuriuose objektas aprašomas ypač plačiai, pavyzdžiui, iš 300 psl. apimties biografijos.
  • Tinkami šaltiniai. Dėstydami straipsnio turinį remkitės patikimais antriniais šaltiniais. Enciklopedinė/mokslinio srities žinyno informacija turėtų sudaryti straipsnio pagrindą. Šių šaltinių trūkumai yra tai, kad juose paprastai pateikiama tik esminė informacija apie objektą ir dėl laiko, skirto jiems parengti (20-30 metų), dalis informacijos juose gali būti pasenusi ir paneigta/patikslinta. Visuomet, jei galite, naudokitės tik naujausiomis tokių šaltinių versijomis. Jei jaučiate, kad šaltinis gali būti per senas, pavyzdžiui, 1975 m. leidimo apie informacines technologijas - stenkitės naudoti tik tą šaltinio informaciją, kuri jums atrodo turinti istorinio fakto vertę.
    • Seni šaltiniai. Kai kurie seni šaltiniai (pvz., Biblija, antikos filosofų raštai, viduramžių kronikos) negali būti laikomi patikimais, tačiau dažnai cituojami dėl istorinio reikšmingumo arba kitokių žinių iš laikotarpio nebuvimo. Pati tokia, kad ir labai abejotina ar net klaidinga informacija (pavyzdžiui, Ptolemėjo kosmoso modelis), gali sudaryti informaciją, pakankamai reikšmingą atskiram Vikipedijos straipsniui ir citavimui susijusiuose straipsniuose. Nereikia vengti senų šaltinių vien dėl to, kad jie seni ir jų autoriai neturėjo tų žinių, kurias turime dabar. Taipogi, nebūtina kiekvieną kartą nurodyti, kad jų teiginiai klaidingi ir paneigti, užtenka nurodyti cituojamo teksto/minčių autorių ir jo gyvenamąjį laikotarpį, bei susiejimus su jo veikla, pavyzdžiui, Sen. Graikijos filosofas Platonas arba filosofas Platonas (V a. pr. m. e.).
    • Tendencingi šaltiniai. Kai kurie enciklopediniai/žinynų leidiniai gali būti akivaizdžiai tendencingi ir atstovauti tik tam tikros grupės žmonių nuomonei tautinių, religinių, politinių ar kitokių nuostatų pagrindu. Jei įmanoma, geriau šių šaltinių informacija nesinaudoti. Pavyzdžiui, atsargiai reikėtų žiūrėti į kolonijinės valstybės rašytojų pateikiamą informaciją apie atitinkamos valstybės kolonijinę politiką ir buvusias/esamas kolonizuotas teritorijas. Iš pažiūros nesusijusios temos kai kuriuose šaltiniuose gali būti dėstomos tendencingai, pavyzdžiui, straipsnyje natiurmortas Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje yra iškelti ir pabrėžti rusų tapytojai. Paprastai tokį dėstymo metodą sunku savarankiškai įvertinti.
    • Nauji šaltiniai. Nauji šaltiniai turi trūkumą, kad dažnai skelbia kai kuriuos naujus faktus, požiūrius, tyrimus. Ši informacija Vikipedijai gali būti netinkama dėl mokslinio naujumo. Tvirtinimas, kad nėra tokiai informacijai prieštaraujančių, nėra tinkamas argumentas tokią informaciją iškart pateikti Vikipedijoje, nes naujuose šaltiniuose paskelbtai informacijai patikrinti irgi reikia laiko. Kai kuriuose naujuose šaltiniuose nurodomi skirtumai nuo senųjų, arba jie turi redakcinę komisiją – tokių šaltinių patikimumas turėtų būti vertinamas aukščiau ir jais remiamasi pirmiau. Kartais įmanomas toks atvejis, kad naujesniame šaltinyje teigiama pasenusi informacija, pavyzdžiui, dėl pavėluotos publikacijos arba autoriaus įsitikinimo, kad naujesnė informacija dar nėra pakankamai įrodyta.