Vikipedija:Smėlio dėžė

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Sandbox.png  Smėlio dėžė skirta paeksperimentuoti su teksto redagavimu. Čia galite išbandyti savo formatavimo įgūdžius, nebijodami ką nors „sugadinti". Turėkite galvoje, kad čia įrašytas tekstas liks tik tol, kol kitas dalyvis jo nesugalvos pakeisti.

Pageidautina savo eksperimentus daryti tik žemiau šios linijos.


MAKSAS > SLAVKA

[1]


Ramano spektroskopija (pavadinta indų fiziko C. V. Ramano vardu) - virpesinės spektroskopijos metodas, paprastai naudojamas nustatyti virpesiniams molekulių lygmenims. [2]

==Utenio akademija == - futbolo akademija, įsikūrusi Utenoje nuo 2015m. Utenos "Utenio" akademija kviečia jaunuosius futbolininkus sportuoti ir mokytis futbolo paslapčių bei dalyvauti nemokamuose užsiėmimuose darželiuose. Akademijos tikslas – ugdyti talentingus, elitinėse lygose žaisiančius žaidėjus, kartu sudarant sąlygas kokybiškai sportuoti ir žaisti futbolą visiems vaikams. Futbolo akademijoje akcentuojamos bendražmogiškosios vertybės, vaikai mokomi būti gerais ir kultūringais, siekiančiais išsilavinimo žmonėmis. Akademijoje treniruojasi berniukai ir mergaitės nuo 6 iki 16 metų, jai vadovauja specialistas iš Danijos Carsten Dohm. Pagal ilgalaikę klubo strategiją, vyresni moksleiviai jau žaidžia suaugusiųjų komandose. [1] [3]

== Įvadas ==Ši monografija pateikia būdingus Lietuvos muzeologijos raidos bruožus XVIII a. antrojoje pusėje–XXI a. Autorė Lietuvos muzeologijos raidos objektą analizuoja remdamasi šiuolaikinio austrų muzeologo Friedricho Waidacherio istorinės muzeologijos samprata, t. y. muzeologijos bei muzealumo raiškos istoriją: muzeologijos istorija priklauso mokslo istorijai, muzealumo istorija – idėjų istorijai (Waidacher, 2007, 53‒117). Pagal tokią sampratą ir sudaryta šios knygos turinio dviejų skyrių struktūra, atskleidžianti muzeologijos bei muzealumo istorijos charakteringus aspektus, bruožus, raišką. Knygos pirmas skyrius ir jo dalys skirtos charakterizuoti pagrindiniams muzeologijos formavimo Lietuvoje aspektams: muzeologijos terminijos, mokslo objekto, tarpdiscipliniškumo ir statuso mokslų struktūroje, tyrimų, publikacijų ir studijų pobūdžių, – taip pat šio mokslo ištakoms, raidos periodizavimui, svarbiems formavimo faktoriams. Čia pabrėžiamas muzeologijos ir muziejininkystės sampratų diskursas, kuris padeda suvokti muzeologijos ir muziejininkystės istorijų laukus – pasak F. Waidacherio, muziejininkystės istorija – institucijų istorija (F. Waidacher, 2007, 100). Antrame monografijos skyriuje siekiama atskleisti muzealumo raiškos Lietuvoje istorijos esmines tendencijas, apibrėžti svarbius tikrovės, tapatumo muzealizacijos ir muziejų poreikio bruožus. Manoma, kad tikrovės, tapatumo muzealizacijos pagrindinės linkmės: muziejinių Lietuvos istorijos, etninės kultūros, nacionalinio ir kito tapatumo įprasminimų bei reiškimosi muziejinimų tarp mokslo ir ideologijos, – atspindi bendrąsias muzealumo raiškos turinio tendencijas. Jas papildo ir muziejų misijų, pasiūlos ir poreikio, veiklos rėmimo, prieinamumo ir pasaulinės integracijos, tipų, tinklo valdymo pobūdžių atsklaidos. Muzealizacijos ir muziejų poreikio vertinimai paaiškina, kodėl ir kokių muziejų norima, kaip muziejai organizuoja tapatumo reprezentacijas savo kraštui ir pasauliui bei kaip dalyvauja kultūrų mainų procesuose.

Acta Museologica Lithuanica

1981 m. baigė Šiaulių 7 vidurinę mokyklą, 1986 m. baigė Šiaulių K. Preikšo pedagoginį institutą, Iki 1989 m. mokytojavo Kelmės ir Šiaulių raj. 1989-1992 m. studijavo stacionarinėje aspirantūroje Maskvoje, kur 1992 m. Teorinės pedagogikos ir tarptautinių švietimo tyrimų institute apgynė pedagogikos mokslo kandidato disertaciją. 1994 m. laipsnis buvo nostrifikuotas: socialinių mokslų daktaro laipsnis (Lietuva) ir Doctor Paedagogiae (Dr. Paed.) (Vokietija). 1995. suteiktas docento vardas. 1993-1994 m. ES programos TEMPUS stipendininkas Albert Lüdwigs Universität Freiburg ir Koblenz-Landau Universität (VFR). Stažuotės tema: Pedagoginė-psichologinė diagnostika, testų teorija ir testavimo praktika. 1996 m. tyrėjo ir dėstytojo stažuotė Christian Albrecht Universität Kiel, remiama Konferenz der Deutschen Akademien der Wissenschaften. Stažuotės tema Standartizuotų testų ir tyrimo instrumentų adaptacija Lietuvos švietimo sistemoje ir edukacinių tyrimų praktikoje (Tarpkultūrinės generalizacijos ir kultūrinės specifikos aspektas). 1996-1998 Šiaulių universiteto docentas, Edukacinio testavimo mokslo centro direktorius.

2000 m. apgintas habilitacinis darbas ir suteiktas habilituoto daktaro laipsnis. 2001 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1999-2017 m. mokslinis ir dėstytojo darbas Kauno technologijos universitete (KTU), socialinių tyrimų laboratorijos vedėjas, Ugdymo sistemų katedros profesorius, Sociologijos katedros vedėjas, Viešosios politikos ir administravimo instituto profesorius. Vizituojantis profesorius ŠU, LŽŪU, ISM, VDU, MRUNI. Nuo 2017 m. nepriklausomas tyrėjas, edukatorius ir konsultantas.

Šablonas:Šalies lentelė[redaguoti vikitekstą]

{{{vietinisPavadinimas}}}
[[Vaizdas:{{{vėliava}}}|125px|border|{{{kilm}}} vėliava]] [[Vaizdas:{{{herbas}}}|100px|{{{kilm}}} herbas]]
([[{{{kilm}}} vėliava|Išsamiau]]) ([[{{{kilm}}} herbas|Išsamiau]])
Devizas: {{{devizas}}}
Valstybinis himnas: [[{{{kilm}}} himnas]]
[[Vaizdas:Location{{{angl}}}.png|250px|{{{pavadinimas}}} žemėlapyje]] |-
Sostinė {{{sostinė}}}
Didžiausias miestas {{{didžiausiasMiestas}}}
Valstybinė kalba {{{kalbos}}}
Kitos kalbos {{{kalbos}}}
Etninės grupės {{{etninėsGrupės}}}
Religija {{{religija}}}
Demonimas {{{demonimas}}}
Vyriausybė {{{vyriausybė}}}
Valstybės vadovai
{{{titulas1}}}
{{{titulas2}}}
{{{titulas3}}}
 
{{{pavardė1}}}
{{{pavardė2}}}
{{{pavardė3}}}
[[{{{kilm}}} istorija|Įkūrimas]]
{{{nepriklausomybėsĮvykis}}}
 
{{{nepriklausomybėsDatos}}}
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
{{{plotas}}} km² ({{{plotoVieta}}})
{{{vandens}}}
Gyventojų
 – Iš viso
 – Tankis
{{{gyvMetai}}}
{{{gyventoju}}} ({{{gyventojuVieta}}})
{{{gyventojuTankis}}} žm./km² ({{{tankumoVieta}}})
BVP (PPP)
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
{{{BVPMetai}}}
{{{BVP}}} mlrd. {{{BVPValiuta}}} ({{{BVPVieta}}})
{{{BVPGyventojui}}} {{{BVPValiuta}}} ({{{BVPGyventojuiVieta}}})
BVP (nominalus)
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
{{{BVPMetai}}}
{{{BVP}}} mlrd. {{{BVPValiuta}}} ({{{BVPVieta}}})
{{{BVPGyventojui}}} {{{BVPValiuta}}} ({{{BVPGyventojuiVieta}}})
Gini ({{{GiniMetai}}}) {{{GiniKoeficientas}}}
ŽSRI ({{{ŽSRIMetai}}}) {{{ŽSRIKoeficientas}}}
Valiuta {{{valiuta}}}
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
{{{laikoJuosta}}}
{{{vasarosLaikas}}}
Interneto kodas .{{{TLD}}}
Šalies tel. kodas {{{telKodas}}}

Istorija[redaguoti vikitekstą]

„Acta Museologica Lithuanica“ yra tarpdisciplininis tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys įkurtas 2013 metais. Tai pirmasis muzeologijos tematikos mokslinis leidinys Lietuvoje, publikuojantis originalius, kitur neskelbtus mokslinius straipsnius šiomis temomis: muziejų, kolekcionavimo, muzealizavimo istorija; muziejinių rinkinių atranka, kaupimas, tyrimai , apskaita, apsauga, saugojimas, restauravimas, konservavimas; teorinė ir metamuzeologija; muziejų ekspozicijų, parodų rengimas, nekilnojamojo paveldo komunikacija, skaitmeninių technologijų taikymas muziejuose ir virtualūs muziejai; muziejinė edukacija ir komunikacija; muziejų vadyba, muziejų politika. Leidinyje publikuojami muzeologijos šaltiniai, skelbiamos naujų knygų, mokslinių tyrimų, muziejinių ekspozicijų ir parodų mokslinės recenzijos.[4]

Žurnalo leidyba[redaguoti vikitekstą]

Žurnalą leidžia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedra. Žurnalas leidžiamas elektroniniu (pdf arba 3D pdf) formatu. 3D pdf formato naudojimas sukuria galimybes kokybiškai kitokio mokslinio žurnalo leidybai. Šis formatas įgalina publikuoti ir moksliniuose straipsniuose pateikti ne tik statiškas iliustracijas, bet ir garso, vaizdo, virtualiosios realybės, 3D skenavimo ir pan. daugialypės terpės medijinę medžiagą. Naujųjų medijų taikymo požiūriu „Acta Museologica Lithuanica“ yra vienintelis toks mokslinis žurnalas Europoje. Atskiri jo numeriai (sudaryti iš straipsnių, kuriuose nenaudojamos daugialypės terpės priemonės) gali būti leidžiami ir spausdintu formatu.[5]

Profesinė biografija

ki 1989 m. mokytojavo Kelmės ir Šiaulių raj. 1989-1992 m. studijavo stacionarinėje aspirantūroje Maskvoje, kur 1992 m. Teorinės pedagogikos ir tarptautinių švietimo tyrimų institute apgynė pedagogikos mokslo kandidato disertaciją. 1994 m. laipsnis buvo nostrifikuotas: socialinių mokslų daktaro laipsnis (Lietuva) ir Doctor Paedagogiae (Dr. Paed.) (Vokietija). 1995. suteiktas docento vardas. 1993-1994 m. ES programos TEMPUS stipendininkas Albert Lüdwigs Universität Freiburg ir Koblenz-Landau Universität (VFR). Stažuotės tema: Pedagoginė-psichologinė diagnostika, testų teorija ir testavimo praktika. 1996 m. tyrėjo ir dėstytojo stažuotė Christian Albrecht Universität Kiel, remiama Konferenz der Deutschen Akademien der Wissenschaften. Stažuotės tema Standartizuotų testų ir tyrimo instrumentų adaptacija Lietuvos švietimo sistemoje ir edukacinių tyrimų praktikoje (Tarpkultūrinės generalizacijos ir kultūrinės specifikos aspektas). 1996-1998 Šiaulių universiteto docentas, Edukacinio testavimo mokslo centro direktorius.

2000 m. apgintas habilitacinis darbas ir suteiktas habilituoto daktaro laipsnis. 2001 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1999-2017 m. mokslinis ir dėstytojo darbas Kauno technologijos universitete (KTU), socialinių tyrimų laboratorijos vedėjas, Ugdymo sistemų katedros profesorius, Sociologijos katedros vedėjas, Viešosios politikos ir administravimo instituto profesorius. Vizituojantis profesorius ŠU, LŽŪU, IS

Ramano spektroskopija[redaguoti vikitekstą]

Ramano spektroskopija (pavadinta indų fiziko C. V. Raman vardu) - virpesinės spektroskopijos metodas, paprastai naudojamas nustatyti virpesiniams molekulių lygmenims.

Publikavimo dažnumas[redaguoti vikitekstą]

Per metus išleidžiamas vienas žurnalo tomas.

Kalbos[redaguoti vikitekstą]

Žurnale publikuojami straipsniai parašyti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.[6]


Mokesčiai[redaguoti vikitekstą]

Žurnalo autoriams netaikomi jokie straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai.

Registracija duomenų bazėse[redaguoti vikitekstą]

  • BASE
  • CNKI
  • CORE
  • Dimensions
  • Google Scholar
  • JournalTOCs
  • Lituanistika
  • Microsoft Academic
  • QOAM
  • ROAD
  • ScienceGate
  • ScienceOpen
  • Scilit
  • Scinapse

Redakcinė kolegija[redaguoti vikitekstą]

Vyriausias redaktorius : [7] Doc. dr. Rimvydas Laužikas Vilniaus universitetas, Lietuva (Komunikacija ir informacija 08S) Doc. dr. Nastazija Keršytė Vilniaus universitetas, Lietuva (Komunikacija ir informacija 08S)

Atsakingasis sekretorius : [8] Dr. Vykintas Vaitkevičius Vilniaus universitetas, Lietuva (Istorija 05H)

Redaktoriai : [9] Dr. Žygintas Būčys Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuva (Komunikacija ir informacija 08S)

Dr. Costis Dallas Toronto universitetas, Kanada. (Istorija 05H)

Dr. Vydas Dolinskas Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuva (Istorija 05H)

Prof. dr. Aliaksandr A. Huzhaloŭski Baltarusijos Valstybinis universitetas, Baltarusija (Komunikacija ir informacija 08S)

Prof. dr. Franois Mairesse Naujosios Sorbonos universitetas, Prancūzija (Komunikacija ir informacija 08S)

Prof. dr. Peter van Mensch Mensch Museological Consulting, Čekija

Prof. dr. Krzysztof Pomian Istorinių tyrimų centras, Prancūzija (Istorija 05H)

Doc. dr. Arūnas Puškorius Vilniaus universitetas, Lietuva (Komunikacija ir informacija 08S)

Doc. dr. Birutė Kazimiera Valatkienė Šiaulių universitetas, Lietuva (Istorija 05H)

Prof. dr. Friedrich Waidacher Graco universitetas, Austrija (Komunikacija ir informacija 08S)


Spausdinta versija[redaguoti vikitekstą]

  • Spausdinta versija: [10]
  • Leidykla: Akademinė leidyba
  • ISBN 978-9955-33-698-3
  • ISSN 2351-5112 (Acta Museologica Lithuanica. III tomas)
  • Kietas viršelis
  • Leidimo metai: 2016
  • Puslapių skaičius: 472
  • Aukštis 28 cm, plotis 21 cm, storis 3,5 cm.
  • Svoris 1,8 kg.

Išnašos[redaguoti vikitekstą]

Ugdymo planas ir programa[redaguoti vikitekstą]

Akademijos darbuotojai[redaguoti vikitekstą]

Techninis vadovas - Carsten Dohm

Merginų komandų vyriausiasis treneris - Arūnas Rastenis

U15 vyriausiasis treneris - Almantas Bražėnas

U12 vyriausiasis treneris - Kirill Mamontov

U11, U8, U7 vyriausiasis treneris - Aurimas Meidus

U10 ir U9 vyriausiasis treneris - Tadas Šumskus

U10 ir U9 treneris - Raimundas Bertašius

U8 ir U7 asistentas - Valdas Laurinavičius [1]

WU10 trenerė - Augustė Andrijevskytė https://www.utenosutenis.lt/2020/09/04/utenos-utenio-futbolininke-a-andrijevskyte-imasi-treneres-darbo/

Akademijos vertybės[redaguoti vikitekstą]

  • Kokybė -
  • Vienybė -
  • Disciplina -
  • Valia -
  • Pagarba -

Utenis CUP[redaguoti vikitekstą]

Utenis CUP yra tradiciniai bei tarptautiniai Utenio akademijos rengiami futbolo turnyrai. Turnyruose dalyvauja komandos iš Lietuvos, Latvijos bei Ukrainos. Turnyrai vyksta tiek berniukų, tiek mergaičių komandoms. Šiuose turnyruose pralaimėtojų nebūna, visi žaidėjai bei treneriai yra apdovanojami medaliais. Geriausiems komandų žaidėjams, turnyro žaidėjams ir vartininkams įteikiami asmeniniai prizai, o geriausios komandos – apdovanojamos „Utenis CUP“ taurėmis.

Vasaros stovyklos[redaguoti vikitekstą]

Utenio akademija nuo X metų organizuoją futbolo stovyklas vaikams. Stovykloje vyksta ne tik futbolo treniruotės, bet ir aktyvus laisvalaikio leidimas: stovyklų dalyviai susitinka su žinomais futbolo žmonėmis, vyksta viktorinos futbolo tema, stalo futbolo turnyrai, kompiuterinio futbolo turnyrai, rodomi filmai apie sportą, Utenos Utenio legionieriai moko vaikus užsienio kalbų, bei kitos įvairios pramogos. Visiems stovyklos dalyviams yra padavanojamas futbolo kamuolys, taip pat treniruotėms skirti marškinėliai.

Vizija ir misija[redaguoti vikitekstą]

Akademijos misija - kurti naudas bendruomenei skatinant aktyvų laisvalaikį, socialinius projektus ir bendradarbiavimą.

Akademijos vizija - tapti inovatyviu ir atviru bendruomenės klubu, turinčiu pajėgias suaugusiųjų komandas bei geriausią Lietuvoje futbolo akademiją.

Šaltiniai[redaguoti vikitekstą]


Sekvencinis skaičiavimas - tai matematinės logikos formulių įrodymo būdas. Šis būdas pasižymi tuo, kad įrodymo metu yra konstruojama formulių seka, dar kitaip vadinama sekvencija, kurioje kiekviena formulė yra gaunama iš prieš tai buvusių formulių pagal skaičiavimo taisykles arba aksiomas.

Sekvencinis skaičiavimas yra formulių įrodymo sritis, kuri susideda iš šių skaičiavimų:

Hilberto tipo teiginių skaičiavimas[redaguoti vikitekstą]

Hilberto tipo teiginių skaičiavimas - tai skaičiavimas su aksiomų schemomis 1.1-4.3 ir Modus Ponens taisykle. Formulė įrodoma Hilberto tipo teiginių skaičiavime, jei yra tokia formulių seka, kurioje kiekviena formulė yra aksioma arba gauta pagal Modus Ponens taisyklę iš prieš tai parašytų ir kuri (seka) baigiasi formule . Formulė įrodoma Hilberto tipo teiginių skaičiavime tada ir tik tada, kai ji yra tapačiai teisinga. Iš to išplaukia, jog galime įrodyti ir faktą, jog formulė yra tapačiai klaidinga įrodydami, kad yra tapačiai teisinga.

Natūralioji dedukcija[redaguoti vikitekstą]

Sekvencinis skaičiavimas[redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti vikitekstą]


Kristina Skokova
Kristina Skokova.jpg
Gimė Gegužės 2
Alytus
Tėvas Genadij Skokov
Motina Irena Skokova
Veikla kino, teatro ir televizijos aktorė, dainininkė
Sritis teatras, kinas, televizija, muzika, floristika
Organizacijos Keistuolių teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras
Išsilavinimas aukštasis
Alma mater 1997-2003 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (Kurso vadovas - Vladas Bagdonas ir rež.Cezaris Graužinis)

Kristina Skokova (g.gegužės 2 d. Alytuje) – Lietuvos kino, teatro ir televizijos aktorė, dainininkė, TV projektų dalyvė.

Biografija[redaguoti vikitekstą]

Gimė gegužės 2 d. Alytuje. Mokėsi Alytaus Volungės pagrindinėje mokykloje (tuo metu Alytaus 10-oji vidurinė mokykla), Kristinos bendramokslės Agnės Petravičienės pakviesta dainuoti, aktorė pirmą kartą pasirodė ant scenos. Mokykloje aktyviai dalyvavo popamokinėje veikloje, buvo mokyklos klubo bei teatro būrelio narė.

1997–2003 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir teatro fakultete baigė aktorinio meistriškumo bakalauro ir magistro studijas. Kurso vadovas – Vladas Bagdonas ir rež.Cezaris Graužinis. Kartu mokėsi: Marius Jampolskis, Aušra Štukytė, Eglė Driukaitė – Alesienė, Žemyna Ašmontaitė, Brigita Arsobaitė, Julius Žalakevičius, Donatas Šimukauskas, Paulius Čižinauskas, Ieva Jackevičiūtė. Studijų metais filmavosi įvairiose laidose bei muzikiniuose klipuose. Baigiamasis darbas „Platonovas“ pagal Antoną Čechovą, rež. Vladas Bagdonas , vaidmuo Saša – Platonovo žmona.



Alytus1[redaguoti vikitekstą]

Alytus1 (aptarimas)

Teatras[redaguoti vikitekstą]

  • Gratuliacija „Nesudegantis miestas“ autorius Arnas Ališauskas – Lotyniškosios kultūros festivalio „Fundamentum colegii“ uždarymui, režisierius Kęstutis Jakštas 2004[5]


Filmografija[redaguoti vikitekstą]

  • „Colette, une femme libre“[12] Režisierė Nadine Trintignant[13]. Vaidmuo – grafienė. Lietuviškas pavadinimas „Koletė“ 2004 Prancūzija [14]
  • „Vizos šešiems tūkstančiams gyvybių“[15] Režisierius Takayoshi Watanabe[16]. Vaidmuo - žydė. Originalus pavadinimas „Nippon no Shindorâ: Sugihara Chiune monogatari" Japonų kūrybinės grupės Lietuvoje sukurtas vaidybinės dokumentikos filmas, 2005 Japonija[17]
  • „Barbarai II Lombardai“[20] Režisierius Terry Jones[21]. Vaidmuo - karalienė Rozemunda. Originalus pavadinimas „Barbarians II The Lombards"[22] 2007 Anglija[23]
  • „ Defiance“ Režisierius Edward Zwick. Vaidmuo - raudonplaukė moteris. Lietuviškas pavadinimas „Pasipriešinimas“ 2008 JAV[24]
  • "Paskutinė medaus mėnesio diena"[25] Režisierius Rokas Eltermanas[26]. Vaidmuo - vestuvių svečias. 2011 Lietuva[27]
  • „Unsere Mütter, unsere Väter | Generation war“[28] Režisierius Philipp Kadelbach[29]. Vaidmuo - žydė. Lietuviškas pavadinimas „Mūsų motinos, mūsų tėvai“ arba „Kartų karas“, 2013 Vokietija[30]
  • „Kätilö“ Režisierius Antti Jokinen , vaidmuo – medicinos seselė, Lietuviškas pavadinimas "Laukinė akis" 2015 Suomija [31]
  • „Max Anger - With one eye open“ ( Gamyboje) režisieriai: Lisa Farzaneh, Jesper W. Nielsen, vaidmuo – Tatjana Sedova. Lietuviškas pavadinimas "Neprarask budrumo", Švedija 2021[32][33]


Serialai, kita veikla[redaguoti vikitekstą]

  • Prokurorai “ Vaidmuo - Raimonda, Vilnius 2003[34][35]
  • „Dapkai ir Butkai” (TV_serialas) 2004[36]
  • Filmavosi humoro laidoje „Už kampo“ (1998)
  • Dirba 20 metų profesionalios floristės darbą UAB „Floravitas“.[37][38]
  • Dainuoja bei kuria tekstus kartu su Justu Jasenka[39] projekte „Karantino duetas“[40]
  • Vaidybiniame filme „Kompromat” (Gamyboje) rež. Jérôme Salle liet. pavadinimas „Kompromatas“ atiko ukrainiečių aktoriaus Oleksiy Gorbunov(Алексей Горбунов) prancūzų kalbos korepetitorės bei tarties mokytojos darbą. 2020 Prancūzija[41]


Šaltiniai[redaguoti vikitekstą]

  1. https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/kaunieciu-idioto-misios-taline-prades-festivali-trialogos.d?id=5153268
  2. http://menufaktura.lt/?m=1024&s=28687
  3. https://www.7md.lt/archyvas.php?leid_id=610&str_id=3198
  4. http://www.menufaktura.lt/?spk=3090
  5. https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/vilniaus-atgimima-pranasavo-virs-universiteto-pasirodes-angelas.d?id=5014727
  6. https://www.lrytas.lt/zmones/muzika/2012/02/14/news/-tele-bim-bam-roko-opera-voro-vestuves-skambes-didziosiose-salies-arenose-5316589/
  7. https://alytausgidas.lt/naujiena/11097-voro-vestuves-alytus-virs-vabalu-miestu
  8. http://www.keistuoliai.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=8&cntnt01returnid=113
  9. https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/lietuviskoje-legendoje---tikras-garsas-sou-elementai-ir-zymus-veikejai-377154/
  10. https://www.delfi.lt/veidai/muzika/po-3-metu-pertraukos-sugrizta-velnio-nuotaka.d?id=10545422
  11. https://www.youtube.com/watch?v=vKjJnQfUbZU
  12. https://www.imdb.com/title/tt0377158/
  13. https://en.wikipedia.org/wiki/Nadine_Trintignant
  14. https://www.imdb.com/title/tt0377158/fullcredits?ref_=tt_cl_sm#cast
  15. https://www.imdb.com/title/tt03818580/
  16. https://asianwiki.com/Takayoshi_Watanabe
  17. https://www.delfi.lt/veidai/kinas/lietuvoje-baigta-filmuoti-juosta-apie-japonu-konsula-csugihara.d?id=7255817
  18. https://www.imdb.com/title/tt0783522
  19. http://www.cinema.lt/new/3264/#.X7bQ8VDgrIU
  20. https://www.imdb.com/title/tt1207844/
  21. https://en.wikipedia.org/wiki/Terry_Jones
  22. https://www.tvguide.com/tvshows/barbarians-ii/episode-6377535/286557/
  23. https://www.imdb.com/title/tt1209451/
  24. https://www.imdb.com/title/tt1034303/
  25. https://www.imdb.com/title/tt2448822/?ref_=ttfc_fc_tt
  26. http://www.cinema.lt/people/357573/#.X7bU-VDgrIU
  27. https://www.facebook.com/Paskutin%C4%97-medaus-m%C4%97nesio-diena-The-Last-Day-Of-The-Honeymoon-274864555890686/
  28. https://www.imdb.com/title/tt1883092/
  29. https://www.imdb.com/name/nm0434298/
  30. https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/99134/lrt-televizijoje-kruopsciai-ziurovams-atrinktas-filmas-musu-motinos-musu-tevai
  31. https://www.imdb.com/title/tt3298600/fullcredits?ref_=tt_cl_sm#cast
  32. https://www.filmneweurope.com/news/lithuania-news/item/120500-production-swedish-crime-series-with-one-eye-open-shoots-in-lithuania
  33. https://www.imdb.com/title/tt8595304/fullcredits?ref_=tt_cl_sm#cast
  34. https://www.15min.lt/tema/prokurorai-1535
  35. https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2019/10/09/news/saulius-balandis-apie-legendini-seriala-prokurorai-tuo-metu-kartele-buvo-aukstai-iskelta--12125470/
  36. https://www.youtube.com/watch?v=SzsR5lFVVok
  37. https://www.floravitas.lt
  38. http://www.respublika.lt/uploads/files/99590941_pdf_12_153321.pdf
  39. https://www.pakartot.lt/alias/justas-jasenka
  40. https://www.youtube.com/watch?v=_gGWF3rlodc
  41. https://www.imdb.com/title/tt13349892/fullcredits?ref_=tt_cl_sm#cast


Įspėjimas: Numatytasis rikiavimo raktas „Kristina, Skokova“ pakeičia ankstesnį numatytąjį rikiavimo raktą „Sekvencinis skaičiavimas“.


Laimutė Pocevičienė
Laimutė Pocevičienė.JPG
Gimė 1955 m. rugpjūčio 25 d. (66 metai)
Židikai, Mažeikių r.
Tautybė Lietuvė
Veikla teatro režisierė, filologė.
Sritis Menas
Organizacijos Žemaitės dramos teatras
Išsilavinimas lietuvių filologija.

Laimutė Pocevičienė (g. 1955 m. rugpjūčio 25 d. Židikuose, Mažeikių r.) – teatro režisierė, filologė.

Biografija[redaguoti vikitekstą]

Gimė ir užaugo Židikuose (Mažeikių r.). Mokėsi Židikų vidurinėje mokykloje (dabar Marijos Pečkauskaitės gimnazija), nuo 1973m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių filologiją. Pirmojo tarp mėgėjiškų Lietuvoje Poezijos teatro įkūrėja ir režisierė. [1] Nuo 1990m. Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė. [2]

Pastatymai[redaguoti vikitekstą]

  • 1985m. „Žmogaus apnuoginta širdis“ (Pagal V.Mačernio eiles)
  • 1988m. „Atverk duris - aš ateinu su meile ir šviesybe“ (Pastatytas remiantis Prano Genio „ Rainių poema“ ir K.Kalinauskienės prisiminimais)
  • 1990m. “Kilti ir kelti“
  • 1992m. „Mona“ (Pagal Eduardas Cinzo-Čiužo romaną „Raudonojo arklio vasara“)
  • 1993m. „Piršlybos“ (Pagal Žemaitės apysaką „Piršlybos“/“Rudens vakaras“)
  • 1994m. „Žemaitėškė žuodē paukštelēs čiolb“ (Pagal J.Diržininko, J.Jankausko, P.Grigolos, O.Mileikienės, S.Miltinio, D.Ramonienės-Mukienės, N.Rimkienės, V.Pociaus, A.Salatkienės eilėraščius)
  • 1995m. Komedija „Stebuklingas daktaras“ (Pagal Žemaitės apsakymą „Stebuklingas daktaras“)
  • 1996m. „Naktis, kai drabužiai šnekasi“ (Pagal H.Haas novelę „Užuolaidėlė“ ir populiarias pasakas)
  • 1996m. „Kęstaičių žemaičiai“ (Pagal M.M.Kudarauskaitės istorinę poetinę apybraižą)
  • 1997m. „Pusnynų pasaka“ (Pagal Janinos Degutytės „Fėjų pasaką“)
  • 1997m. „Ženatvės laimė“ (Pagal Žemaitės apsakymus)
  • 1998m. „Kiaunės dvaro nebėra“ (Pagal Elenos Spurgaitės „Kiaunės dvaro nebėra“)
  • 1999m. „Amerika pirtyje“ (Pagal KeturakioAmerika Pirtyje“)
  • 2000m. „X + Y = ?“ (Pagal Vytauto Račičko ir Erich Segal kūrybą)
  • 2001m. „Magdelė“ (Pagal Žemaitės „Magdelė“)
  • 2002m. „Pampuška“ (Pagal Guy de Maupassant novelę „Pampuška“)
  • 2003m. „Liūdesys yra laisvas“ (Pagal Algimanto Mikutos ir J.Zieduonio eiles)
  • 2005m. „Mėlynasis strazdas“ (Paremta pasakų ir scenos kovų motyvais)
  • 2006m. „Telšiai - Dovanų kalva“ (Pagal R.Gurevičiūtės ir P.Laucevičiaus gyvenimų tikrus faktus)
  • 2008m. „Baimė. Nuo bailumo iki drąsos“ (Pagal N.Roca knygą „Baimė“)
  • 2008m. „Adelės CV“ 2008 m. (Pagal S.Glover „Adelė“)
  • 2010m „Penelopė“ (Pagal Penelopės ir Odisėjo mitą)
  • 2012m. „Meškis po širdim“ (Pagal R.Oginskaitės „Meškis po širdim“)
  • 2013m. „Aksomo klostėse - epochų šnabždesys“ (Pastatytas remiantis A.Rione dienoraščiais, bendradarbiaujant su I.Levickiene)
  • 2014m. „Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkuoms“ (Pagal Rūtos Šepetys “tarp pilkų debesų”, Romualdo Granausko "Gyvenimas po klevu" ir Viktorijos Daujotytės poeziją)
  • 2014m. Teatrinė miniatiūra „Apglėbti atoslūgį“ (Pagal Sarah Ban Breathnach tekstus)
  • 2016m. „Vilties etiudai iš Septynių Kalvų Miesto“ (Paremtas menine dokumentika)
  • 2016m. Muzikinė pasaka “Dvylika mėnesių“ (Pagal senosios animacijos filmuką „Dvylika mėnesių“)
  • 2016m. teatrinė miniatiūra „Meškiukų pamokėlės“ (Paremta Telšių istorijos legendomis ir motyvais)
  • 2017m. Teatrinė miniatiūra „Veidas, atsuktas į saulę“ (Pagal amžininkų atsiminimus)
  • 2018m. „Nauja Roboto ir Peteliškės istorija“ (Pagal Unės Kaunaitės knygą „Laiškai Elzei“ ir Vytautės Žilinskaitės ir Sarah Parkinson tekstus)
  • 2018m. "Spalvuotu guzikieliu rožončius" (Pagal D.Ramonaitės-Mukienės grožinės literatūros antologijoje „Žemaičiai“ išspausdintus tekstus)

Pasiekimai ir apdovanojimai[redaguoti vikitekstą]

  • 1993m. Dauguviečio premija už lietuvių dramaturgijos propagavimą ir „Piršlybos“ pastatymą.
  • 2000m. “Valstiečių laikraščio“ premija už spektaklį „Amerika pirtyje“.
  • 1994m. Laukuvos premija už „Piršlybos“ pastatymą.
  • 2010m. Telšių Žemaitės dramos teatrui skirta „Aukso Paukštė“ už L.Pocevičienės režisuotą spektalį „Penelopė“.
  • 1998m. Klaipėdos universiteto Gintaro ordinas už Lietuvos klojimo teatro pasiekimus.

Vaikų ir jaunimo studija "Savi"[redaguoti vikitekstą]

Vaikų ir jaunimo studija “Savi” buvo suburta režisierės L.Pocevičienės 1994m. rudenį.

Teatro studijos garstrolės:

  • 2000m. “Teatras be sienų” (Rusija)
  • 2004m. Sceninės kovos laboratorija (Norvegija)
  • 2007 ir 2010m. Redbridžo dramos teatras, „Vital Stages“ (Jungtinė Karalystė)
  • 2007m. “Kūrybos džiaugsmas“ (Latvija)
  • 2009m. “Sapperlot” (Italija)
  • Daugemečiai dalyviai festivaliuose “Atspindžiai” ir “Šimtakojis” (Lietuva)
  • 2011m. „Baltijos rampa“ (Latvija)
  • 2014m. “Tegyvuoja teatras”(Lietuva)
  • 2015m. „Interrampa“ (Lietuva)
  • 2018m Dainų šventė (Lietuva)
  • 2019m. „Teatro revoliucija“ (Rusija)

Literatūra[redaguoti vikitekstą]

  • Laimutė Pocevičienė. Teatras - tautos sparnai. Vilnius: Grafija. 2014
  • Danutė Ramonaitė - Mukienė. Telšių Žemaitės dramos teatras. Vilnius: Petro ofsetas. 2019
  • VšĮ Leidybos idėjų centras. Kas bus kas. Vilnius: BALTO print. 2015


Nuorodos[redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti vikitekstą]

  1. http://senoji.telsiuteatras.lt/?page_id=26 Apie L.Pocevičienę "Žemaitės dramos teatras" puslapyje, "Istorija" skiltyje. Tikrinta 2020.11.26
  2. https://zemaitiuzeme.lt/personalijos/laimute-poceviciene-kalinauskaite/  Danutė Mukienė-Ramonaitė, Zemaitiuzeme, žiūrėta 2020-11-25

Įspėjimas: Numatytasis rikiavimo raktas „Pocevičienė, Laimutė“ pakeičia ankstesnį numatytąjį rikiavimo raktą „Kristina, Skokova“.


ElektrosStulpas[redaguoti vikitekstą]

ElektrosStulpas (aptarimas)

Kaip gauti pinigų už stulpus

RokasBog[redaguoti vikitekstą]

RokasBog (aptarimas)