Vištyčio-Gražiškių aukštuma
Vištyčio-Gražiškių aukštuma – moreninė aukštuma pietvakarių Lietuvoje, vakarinė Sūduvos aukštumos dalis, esanti tarp Vištyčio ežero ir Šešupės aukštupio senslėnio. Aukštis iki 282 m (Stankūnų ir Pavištyčio kalvos).
Susidarė paskutiniojo ledynmečio metu vidurio ir vakarų Lietuvos ledyninių tėkmių sandūroje. Ledyno liežuviai suformavo labai kalvotą ir daubotą reljefą. Banguoto reljefo dubumas užima Rausvės, Aistos, Širvintos, Zanylos upeliai. Ypač kontrastingu reljefu pasižymi Totorkiemio ir Šakių moreniniai kalvynai, sudaryti iš labai išplautų gargždingų darinių.
Kai kurios kalvos itin stačiašlaitės, jų santykinis aukštis 40-50 m (Guobkalnis, Ožiakalnis, Stebūkalnis, Pietkalnis, Varnakalnis, Verstikalnis). Gražiškių apylinkėse būdingos didelės keiminės kalvos (pvz., Svirkalnis).
Yra išlikę šilų, miškingų plotų. Dirvos žvirgždingos ir smėlingos[1].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vištyčio-Gražiškių aukštuma. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 583