Veikimo spindulys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Veikimo spindulys (angl. radius of action, rus. радиус действия) – didžiausias nuotolis, kurį nuo bazės (uosto, aerodromo) laivas, orlaivis ar kt. karinės technikos vienetas (ar karinis vienetas) gali nukeliauti su įprastiniu kroviniu, atlikti skirtas užduotis nepasipildydama degalų ir grįžti. Raketų veikimo spindulys – didžiausias nuotolis, kuriuo raketa gali pasiekti ir sunaikinti taikinį.

Aviacijoje taktinis veikimo spindulys (angl. tactical radius of action; rus. тактический радиус действия) yra didžiausias nuotolis, kurį orlaivis (lėktuvas, sraigtasparnis) ar aviacijos dalinys, turėdamas pilnus degalų bakus, gali nuskristi, atlikti kovos užduotį ir grįžti į aerodromą neišeikvojęs garantinių degalų atsargų ir neeikvojamųjų degalų likučių.

Laivyne operatyvinis veikimo spindulys (angl. operational radius of action; rus. оперативный радиус действия) yra didžiausias nuotolis, kurį laivas ar laivų junginys, turėdamas nustatytas kuro atsargas ir plaukdamas koviniu ekonomišku greičiu, gali nutolti nuo bazavimo vietos, atlikti duotą užduotį ir grįžti į bazę nepapildęs kuro atsargų jūroje ir neeikvodamas garantinių kuro atsargų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Enciklopedinis karybos žodynas / Petras Algirdas Čiočys, Jurgis Janukevičius, Edvardas Jasiulionis… [et al.] ; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. – Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008