Vežimų lenktynės
Vežimų lenktynės – viena iš populiariausių senovės Graikijos, senovės Romos ir Bizantijos pramogų. Lenktynės rengiamos jau nuo VI a. pr. m. e. Tapo olimpiados dalimi 680 m. pr. m. e. Atsirado senovės Graikijoje, bet Romos imperija tradicijas perėmė iš Etrūrijos.
Didžiausio masto lenktynės vykdavo imperijos sostinės hipodrome „Circus Maximus“, kuris talpino 200 000 žiūrovų. Tai buvo pavojinga pramoga, kuri neretai baigdavosi rimtais vadeliotojų ir arklių sužalojimais ar net mirtimis. Vadeliotojais paprastai tapdavo vergai arba žemiausių visuomenės sluoksnių atstovai. Romos imperijos laikais žaidimas politizuotas. Komandos turėjo finansinius rėmėjus, buvo paplitusios lažybos, kildavo riaušės. Varžybų reikšmė nunyko sugriuvus Romos imperijai, tačiau dar keletą amžių buvo reikšmingos Bizantijoje.
II a. Romos imperijoje gyveno Gajus Apulėjus Dioklas. Geriausias visų laikų vadeliotojas. Per savo karjerą jis dalyvavo 4257 lenktynėse: 1462 baigė pirmas, daugumą likusių 1438 – antras. Dalyvaudamas vežimų lenktynėse, susikrovė 35 mln. sestercijų turtą, kurie šiais laikais prilygtų 15 milijardų JAV dolerių.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Istorijos įdomybės. Atletas, sporte uždirbęs daugiau už Michaelą Jordaną“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-04-17.