Varbola
| Varbola Varbola | |
|---|---|
 Įtvirtintas pylimas | |
  Varbola | |
| Koordinatės | 59°02′43″ š. pl. 24°27′08″ r. ilg. / 59.04528°š. pl. 24.45222°r. ilg.Koordinatės: 59°02′43″ š. pl. 24°27′08″ r. ilg. / 59.04528°š. pl. 24.45222°r. ilg. |
| Vieta |  Estija, Harju apskritis
|
| Plotas | 2 ha |
| Istorija | |
| Medžiaga | akmuo, žemė, medis |
| Pastatytas | X a. |
| Sugriautas | XIV a. |
| Laikotarpis | viduramžiai |
| Tauta | estai |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | 1938–1941 ir 1953 m. |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
Varbola (est. Varbola) – piliakalnis ir pilies liekanos šiaurės vakarų Estijoje, Harju apskrityje, ~50 km į pietus nuo Talino. Yra ~2 ha ploto aišktelė, juosiama 8-10 m aukščio ir 580 m ilgio iš akmenų sukrauto pylimo.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
X–XII a. Varbolos pilis buvo svarbus karinis ir prekybinis taškas. 1211 m. minima Henriko Latvio kronikoje kaip Castrum Warbole, nes buvo apgulta Naugardo ir Pskovo kariuomenių. Konfliktas buvo išspręstas išmokėjus 700 markių.[2]
XIII a. buvo svarbus estų atramos taškas kaunantis su danais ir kalavijuočiais. XIV a. Varbola buvo sugriauta. XVI a. ir XVII a. vietovė buvo naudojama kaip kapinės.
1938–1941 ir 1953 m. Varbolos piliakalnis buvo tyrinėjamas. XII–XIII a. kultūriniame sluoksnyje (0,4–0,9 m) rasta liejimo formų, tiglių, žalvarinių papuošalų, arbaleto strėlių antgalių, keramikos. Aikštelės centre būta 12 m gylio šulinio.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Mati Laur (2000). History of Estonia. Avita. ISBN 978-9985-2-0324-8.
- ↑ The Chronicle of Henry of Livonia; p.119 ISBN 0-231-12889-4
- ↑ Varbola. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 82 psl.