Vandens ir deimantų paradoksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavyzdinis vandens (žalia linija) ir deimantų (mėlyna linija) ribinio naudingumo grafikas

Vandens ir deimantų paradoksasAristotelio suformuluotas paradoksas: „Kodėl vanduo, kuris yra būtinas gyvybei, yra pigus, kai tuo tarpu deimantai yra labai brangūs, nors galima apsieiti ir be jų?“.

Po Aristotelio panašius klausimus buvo iškėlę daug filosofų ir ekonomistų. Šis paradoksas nebuvo išpręstas per du tūkstančius metų. Jo neįmanoma išspręsti klasikinės ekonomikos rėmuose, nes prekės naudingumas ir jos įsigijimo kaina nėra tobulai įvertinama. XIX a. pabaigoje austriška mokykla atliko apskaičiavimus, kaip keistųsi deimantų ir vandens kainos, didėjant deimantų ir mažėjant vandens pasiūlai.

Sprendimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal austrišką mokyklą kaina ne visada atspindi produkto būtinumą. Sekantis vartojimo eilėje naudojamas produktas yra vis mažiau vertingas. Pagal austrų mokyklą, produkto kaina yra nustatoma pagal paskutinio eilėje produkto kainą. Bet vartotojas gauna naudą ne tik iš paskutinio, bet iš visų produktų, todėl bendra nauda yra didesnė, negu paskutinio produkto nauda.

Skaičiuojant vandens naudą, aišku, kad bendra vandens nauda yra daug didesnė, negu paskutinio sunaudoto vandens lašo. Pirmo deimanto duodama nauda bus daug didesnė, negu paskutinio vandens lašo duodama nauda, bet mažesnė, negu viso vandens duodama nauda.

Pavyzdys[taisyti | redaguoti kodą]

Sekantis eilėje vandens ir deimantų vienetas duoda vis mažesnę naudą:

Daikto vienetas Vanduo Deimantas
1 100 30
2 40 18
3 20 12
4 12 8
5 7 5
6 4 3
7 2 2
8 1 1

Pirmas vandens vienetas yra daug vertingesnis už pirmą deimanto vienetą, nes žmogus, neturėdamas nei vandens, nei deimantų, visada pasirinks vandenį, patenkinantį vieną pagrindinių poreikių.

Jei vartotojas gyvena sąlygose, kai aplinkui daug vandens, vanduo bus naudojamas dideliais kiekiais. Tarkime, bus sunaudoti 7 vienetai. Pagal rinkos mechanizmą paskutinio vandens vieneto kaina bus 2.

Jei deimantai yra reti, jų bus naudojama labai mažai ar net visai nenaudojama. Pirmo deimantų vieneto vertė bus 30 ir tokiame lygyje liks.

7 vandens vienetai sudarys naudą:

100 + 40 + 20 + 12 + 7 + 4 + 2 = 185

Tuo metu visų deimantų bendra nauda bus 30.

Vandens naudojama daug daugiau, jo kaina daug mažesnė negu deimantų, kadangi jo yra labai daug. Deimantai nėra būtini, bet labai brangūs, nes jų yra labai mažai. Tad galima tvirtinti, kad vanduo duoda didesnę naudą, nors deimantai kainuoja daugiau.