Vandens imlumas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vandens imlumas – uolienos savybė sugerti ir išlaikyti savyje tam tikrą vandens kiekį. Pagal vandens imlumo dydį visos uolienos skirstomos į:

• labai imlias (durpės, molis, ypač montmorilonitinis priemolis);
• mažai imlias (purus smiltainis, kreida, klintis ir kiti);
• neimlias (žvirgždas, gargždas, smėlis, kietos ir puskietės uolienos).

Pagal tai, kokios rūšies vanduo randamas uolienose, vandens imlumas skiriamas į:

• hidroskopinį;
• molekulinį arba plėvalinį;
• kapiliarinį;
• soties arba pilną.

Hidroskopinis vandens imlumas – sausos uolienos savybė sugerti vandens molekules iš oro arba vandens garus. Didžiausias vandens imlumas – tai vandens garų kiekis, kurį gali sugerti sausa uoliena, kai oro santykinis drėgnumas lygus 94 %. Tos pačios granulometrinės sudėties uolienos didžiausias higroskopinis imlumas bus pastovus dydis. Molekulinis vandens imlumas – tai uolienoje esantis vandens kiekis, kurį išlaiko aplink grūdelius molekulinės traukos jėgos. Didžiausias vandens imlumas – uolienoje esantis didžiausias vandens kiekis, kurį išlaiko molekulinės traukos jėgos. Ši būsena atitinka maksimalų plėvelės storį. Didžiausias molekulinis vandens imlumas priklauso nuo grūdelių dydžio, vienetinio jų paviršiaus ploto bei litologinės sudėties. Kapiliarinis vandens imlumas – tai kapiliarinių jėgų išlaikomas uolienoje vandens kiekis.