Valstybinė automobilių inspekcija
Valstybinė automobilių inspekcija (VAI) – specilizuota milicijos tarnyba, kuri rūpinosi eismo tvarka ir saugumu keliuose ir gatvėse SSRS ir posovietinėse šalyse.
Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- organizavo ir reguliavo transporto ir pėsčiųjų eismą gatvėse ir keliuose;
- ruošė pasiūlymus jam tobulinti;
- kontroliavo, kaip laikomasi kelių eismo taisyklių ir kitų normatyvų, susijusių su eismo saugumu;
- tikrino transporto priemonių kelių techninę būklę;
- rengė transporto priemonių periodines technines apžiūras;
- registravo transporto priemones ir tvarkė jų apskaitą;
- registravo autoavarijas, tyrė jų priežastis ir tvarkė apskaitą;
- egzaminavo vairuotojus ir išduodavo vairuotojų pažymėjimus;
- derino objektų, susijusių su eismu (kelių, kelio įrenginių, transporto priemonių), projektus ir dalyvavo juos bandant ir priimant juos eksplotuoti;
- aiškino įstatymus, susijusius su eismo saugumu.
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1944 m. buvo įkurta Lietuvos SSR Vidaus reikalų liaudies komisariato Milicijos valdybos Valstybinė automobilių inspekcija, kuri buvo aukščiausias valdymo organas. 1946 m. liaudies komisariatus pervadinus į ministerijas, atsirado Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos Milicijos valdybos Valstybinė automobilių inspekcija[1].
Ši 1980 m. pertvarkyta į Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės automobilių inspekcijos valdybą[2]. 1991 m. miliciją pertvarkius į policiją, inspekcijos funkcijas perėmė kelių policija.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.autoreviu.lt/portal/categories/335/1/0/1/article/8816/valstybine-automobiliu-inspekcija-1944-1991-m-1-dalis
- ↑ Liucijus Suslavičius. Valstybinė automobilių inspekcija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 440