Valerijus Petrovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Valerijus Petrovas
Gimė 1908 m. birželio 19 d.
Kaunas, Rusijos imperija
Veikla geologas

Valerijus Petrovas (1908 m. birželio 19 d. Kaune – 1993 m. Sausio 1 d Maskva) – TSRS geologas, petrografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1908 m. birželio 19 d. Kaune. Vaikystę praleido Kaukaze. 1927 m. baigė Leningrado universitetą. 1930 m. pradėjo užsiiminėti petrografija, tyrinėjo vulkanines uolienas. II pasaulinio karo metu Urale veikusiose gamyklose tyrinėjo ugniai atsparias medžiagas. Po karo tyrinėjo tektoninių procesų metu susidariusias uolienas. 1948 m. tapo mokslų daktaru. Nuo 1949 m. dirbo geologijos institute, dalyvavo tyrimuose pritaikant įvairias uolienas pramonės srityse. 1955 m. tapo perlito uolienos panaudojimo iniciatoriumi, TSRS tapo didžiausia perlito eksportuotoja visame pasaulyje. Per savo darbo metus išleido ir parašė apie 400 mokslinių straipsnių ir monografijų. Už savo nuopelnus geologijos mokslui buvo apdovanotas įvairiais TSRS ir kitų šalių apdovanojimais: Garbės ženklo ordinu ir Darbo raudonosios vėliavos ordinu. Priklausė tarptautinei mineralogijos komisijai.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Петрография Грузии (1945)
  • Основы учения о древней коре выветривания (1967)
  • Магма и генезис магматических пород (1972)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]