Vaidulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vaidulis, Vaidulys – vaikščiojantis numirėlis, minimas lietuvių sakmėse (vaiduoklis).[1][2] Tikėta, kad vaiduliu tampa miręs nedorėlis, burtininkas, šventvagis.[1] Kai kada tvirtinama, esą vaidulis – į mirusiojo odą įsigavęs velnias.[1] Tikėta, kad vaidulį dažniausiai galima sutikti netoliese kapinių, jis kviečia imtis.[1]

Kryžiaus ženklas, švęstas vanduo apsiginti nuo vaidulio nepadeda.[1] Vaidulį galima įveikti, atkasus palaidotą žmogų, atskyrus jo galvą ir padėjus tarpukojyje.[1] Vien galvos nukirsti neužtenka, nes tuomet vaidulis, pasiėmęs galvą po pažastimi, vaikšto po kaimą ir ją svaidydamas nuveja puolančius šunis.[1] Pasitaiko, kad negelbsti ir galvos nukirtimas; tuomet lavono širdis perkalama kuolu iš drebulės arba šermukšnio.[1] Taip pat vaiduliui žalingas odos įdrėskimas.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 G. Beresnevičius. Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas. Aidai, 2001, 187 psl.
  2. Vaidulis. Mitologijos enciklopedija, II tomas. V., 1999. ISBN 5-415-01449-7, p. 298.