Vagramo mūšis

Vagramo mūšis
Data 1809 m. liepos 5-6 d. Vieta Šiaurinė Dunojaus pakrantė, į šiaurę nuo Vienos, Austrija. Rezultatas Prancūzijos imperijos pergalė, penktosios koalicijos žlugimas.

Vagramo mūšis – susirėmimas tarp Prancūzijos imperijos ir Austrijos imperijos kariuomenių 1809 m. liepos 5-6 d., karo su penktąja koalicija metu. Kautynės įvyko dvi savaitės po Asperno-Eslingo mūšio. Praėjus trims mėnesiams po mūšio, austrai pasirašė taikos sutartį, atsižvelgdami į Prancūzijos sąlygas.

Padėtis prieš mūšį

Prancūzų kariai persikelia per Dunojų

Po sąlyginės nesėkmės Asperno-Eslingo mūšyje, kai nepavyko forsuoti Dunojaus, Napoleonas sudarė naują planą. Jis vėl numatė persikelti per Dunojų, tačiau tai padaryti geriau viską apgalvojus. Persikėlimui pasirinktą vietą labiau į rytus nuo ankstesnės užstojo upėje buvusi sala. Karinių dalinių veiksmai prie buvusios vietos turėjo suformuoti klaidingą austrų nuomonę apie persikėlimo vietą. Iš tiesų erchercogas Karlas manė, kad prancūzai puls toje pačioje vietoje, todėl įsakė ten skubiai statyti įtvirtinimus ir užimti pozicijas.

Per dvi savaites prancūzų inžinieriai pastatė tris tiltus per upę. Pirmasis tiltas buvo arkinis. Pasak aprašymų, juo viena eile galėjo pravažiuoti keturi vežimai. Antrasis, pastatytas ant polių, buvo aštuonių žingsnių pločio, trečiasis – pontoninis. Napoleono kariuomenė persikėlė naktį prieš mūšį.

Mūšio eiga

Liepos 5 d. ryte Austrijos kariuomenė buvo užpulta ir pradėta stumti nuo upės, tačiau austrai laikėsi iki sutemų. Kitą rytą austrai kontratakavo, mėgindami pralaužti kairįjį prancūzų sparną, tačiau Masenos korpusas juos atrėmė. Kitame flange maršalas L. N. Davu užėmė svarbų Markgrafnoizydlio kaimą. Tada Napoleonas pasiuntė į ataką 8000 kareivių dalinį, vadovaujamą maršalo Ž. Makdonaldo ir remiamą kavalerijos bei artilerijos. Jie pralaužė austrų centrą, tačiau nukentėjo apie trys ketvirtadaliai jo karių. Austrai sugebėjo be panikos atsitraukti.