Vėžlio rikiuotė
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Vėžlio rikiuotė (lot. Testudo, vėžlys) – įprasta senovės Romos legionierių kovinė rikiuotė, kurioje priešakiniai kariai uždengia skydais priekį, o už jų esantys – viršų. Tuo būdu apsisaugoma nuo strėlių bei kitų svaidomų ginklų. Šonuose ar gale esantys legionieriai, esant reikalui, savo skydais galėdavo kažkiek pridengti ir šias puses.
Rikiuotės trūkumas buvo jos glaudumas, trukdantis kautis artimoje kovoje. Ypač rimtai tai atsiliepė Karės mūšyje prieš partus 53 m. pr. m. e., kai romėnų „vėžlys“ buvo tiesiog sutriuškintas partų katafraktų (sunkioji kavalerija). Taip pat, ši rikiuotė negalėdavo greitai judėti, o priešakinės linijos kojos ir veidai buvo dalinai atidengti. Galiausiai, stiprūs šaunamieji ginklai, pvz., sudėtinis lankas, galėdavo pramušti skydus ir sužeisti ar net „prikalti“ juos laikančias rankas.