Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vėžiagyviai prieš suaugdami praeina kelias lervines stadijas, tarp kurių vyksta nėrimasis. Iš kiaušinių skirtingose rūšyse išsirita skirtingos lervinės stadijos. Dažniausiai lervos šiek tiek primena suaugėlius, nors pasitaiko atvejų, kai nėra aišku, koks suaugėlis išsivysto iš lervos, ypač kai suaugėliai bentosiniai (sėsliai gyvenantys ant dugno), o lervos planktoninės, taigi lengviau sugaunamos.

Lervinės stadijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nauplijus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nauplijus – pirmoji lervinė stadija, turinti 4 lervinius segmentus. Nauplijus naudoja galvos galūnes (antenas) judėjimui. Turi vieną paprastąją akį. Ji vadinama nauplijine akimi ir kartais išlieka ir suaugusiems vėžiagyviams.

Zoea[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zoea jau turi visus pilvelio segmentus, bet krūtinės segmentai dar nebūna pilnai išsivystę.

Post-lerva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Post-lerva – nesubrendęs vėžiagyvis, jau panašus į suaugėlį. Skirtingų vėžiagyvių grupių polervinės stadijos gali turėti specifinius pavadinimus: krabų – megalopa, krevečių – parva ir t. t.