Usilas
Usilas (etr. Usil) – saulės dievas etruskų mitologijoje; atitinka graikų Heliją ir romėnų Sol.[1]
Usilo vardas įrašytas ant bronzinių Pjačencos kepenų (greta Tiur – mėnulio).[2] Ant archajiniu laikotarpiu datuojamo etruskų veidrodžio Usilas pavaizduotas išnyrantis iš jūros,[1] abi dievo rankos ištiestos, jose jis laiko po ugnies kamuolį.[3] Usilas vaizduojamas ir ant Pirguose aptiktų antefiksų.[1]
Tuskanijoje rastas veidrodis (IV a. pr. m. e.), kuriame Usilas pavaizduotas sėdintis drauge su dievu Nethunsu, jį lydi deivė Thesan; Usilo galvą supa nimbas, pakeltoje dešinėje rankoje jis laiko lanką.[1] Toks šios dievybės vaizdavimas rodo, kad Usilas prilyginamas dievui Aplu (atitinka graikų Apoloną), o tai IV a. pr. m. e. dar nebuvo įprasta.[1] Senovės Graikijoje klasikiniu laikotarpiu Helijas taip nebuvo vaizduojamas.[1] Visgi Helijas ir Apolonas dažnai tapatinti Sibilių pranašystėse, kuriomis naudojosi romėnai.[1]
Kai kada Usilas vaizduotas ir moters pavidalo, manoma, jog galėjo būti tapatinamas su etruskų mėnulio deive Katha.[4][5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 61.
- ↑ Larissa Bonfante and Judith Swaddling, Etruscan Myths (Series The Legendary Past, British Museum/University of Texas) 2006:77.
- ↑ J. D. Beazley, "The World of the Etruscan Mirror" The Journal of Hellenic Studies 69 (1949:1–17) p. 3, fig. 1.
- ↑ Haynes, Sybille (2000). Etruscan Civilization: A Cultural History. Los Angeles: Getty Publications
- ↑ de Grummond, Nancy Thomson (2008). "Moon Over Pyrgi: Catha, an Etruscan Lunar Goddess". American Journal of Archaeology.