Pereiti prie turinio

Usilas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bronzinis vežimo ornamentas, vaizduojantis Usilą (Vulcai)

Usilas (etr. Usil) – saulės dievas etruskų mitologijoje; atitinka graikų Heliją ir romėnų Sol.[1]

Usilo vardas įrašytas ant bronzinių Pjačencos kepenų (greta Tiur – mėnulio).[2] Ant archajiniu laikotarpiu datuojamo etruskų veidrodžio Usilas pavaizduotas išnyrantis iš jūros,[1] abi dievo rankos ištiestos, jose jis laiko po ugnies kamuolį.[3] Usilas vaizduojamas ir ant Pirguose aptiktų antefiksų.[1]

Tuskanijoje rastas veidrodis (IV a. pr. m. e.), kuriame Usilas pavaizduotas sėdintis drauge su dievu Nethunsu, jį lydi deivė Thesan; Usilo galvą supa nimbas, pakeltoje dešinėje rankoje jis laiko lanką.[1] Toks šios dievybės vaizdavimas rodo, kad Usilas prilyginamas dievui Aplu (atitinka graikų Apoloną), o tai IV a. pr. m. e. dar nebuvo įprasta.[1] Senovės Graikijoje klasikiniu laikotarpiu Helijas taip nebuvo vaizduojamas.[1] Visgi Helijas ir Apolonas dažnai tapatinti Sibilių pranašystėse, kuriomis naudojosi romėnai.[1]

Kai kada Usilas vaizduotas ir moters pavidalo, manoma, jog galėjo būti tapatinamas su etruskų mėnulio deive Katha.[4][5]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 61.
  2. Larissa Bonfante and Judith Swaddling, Etruscan Myths (Series The Legendary Past, British Museum/University of Texas) 2006:77.
  3. J. D. Beazley, "The World of the Etruscan Mirror" The Journal of Hellenic Studies 69 (1949:1–17) p. 3, fig. 1.
  4. Haynes, Sybille (2000). Etruscan Civilization: A Cultural History. Los Angeles: Getty Publications
  5. de Grummond, Nancy Thomson (2008). "Moon Over Pyrgi: Catha, an Etruscan Lunar Goddess". American Journal of Archaeology.