Uršulė Pranciška Višniovecka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Uršulė Pranciška Višniovecka
Franciška Ŭršula Radzivił. Францішка Ўршуля Радзівіл (XVIII) .jpg
Višnioveckiai
Herbas „Kaributas“
Herbas „Kaributas“
Gimė: 1705 m. vasario 13 d.
Čartoriskas
Mirė: 1753 m. gegužės 23 d. (48 metai)
Tėvas: Jonušas Antanas Višnioveckis
Motina: Teofilė Leščinska
Sutuoktinis(-ė): Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė
Vaikai:

Karolis Stanislovas Radvila II,
Jonušas Tadeušas,
Teofilė Konstancija,
Katerina Karolina

Commons-logo.svg Vikiteka: Uršulė Pranciška VišnioveckaVikiteka

Uršulė Pranciška Višniovecka (lenk. Franciszka Urszula Radziwiłłowa, brus. Францішка Уршуля Радзівіл; 1705 m. vasario 13 d., Čartoriskas – 1753 m. gegužės 23 d.) – rašytoja ir dramaturgė, paskutinė Višnioveckių giminės atstovė, pirmoji moteris-rašytoja Lenkijoje ir Baltarusijoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienintelis Krokuvos kašteliono, Vilniaus vaivados, Krokuvos vaivados, Pinsko seniūno Jonušo Antonio Vyšnioveckio (1678–1741) ir jo žmonos Teofilės Leščinskos (1680–1757), Vaclovo – Karūnos pataurininkio, Karūnos raikytojo, Palenkės vaivados, Kovelsko ir Kameneso seniūno, dukros, vaikas.

1725 m. balandžio 23 d. ištekėjo už IX Nesvyžiaus ordinato Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės (vėliau – Lietuvos didžiojo etmono) ir tapo pirmąja jo žmona. Nuo jo susilaukė keturių vaikų:

  • Karolis Stanislovas Radvila II (1734–1790), X Nesvyžiaus ordinatas, Lietuvos pataurininkis (nuo 1752 m.), Lietuvos didysis ginklininka (nuo [1752 m.), Lvovo seniūnas (17551762 m.), Vilniaus vaivada (1762–1764 m.);
  • Jonušas Tadeušas (1734–1750), Karolio Stanislovo dvynys;
  • Teofilė Konstancija (1738–1818), generolo-leitenanto Ignatijaus Marovskio ir rotmistro Jono Tadeušo Rozvadovskio žmona;
  • Katerina Karolina (1740–1789), Lietuvos didžiojo vėliavininko Stanislovo Ferdinando Rževuskio (1737–1786) žmona.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašė eilėraščius lenkų kalba. Laiškus vyrui, dažnai išvykusiam iš Nesvyžiaus, rašė eiliuota forma.

Rašė pjeses Nesvyžiaus dvaro teatrui, perdirbdama prancūzų komedijas ir tragedijas, naudodama slavų legendų istorijas, antikos autorių kūrinius, arabų pasakų rinkinį „Tūkstantis ir viena naktis“. Pjesės daugiausia buvo didaktinio pobūdžio, eilė jų meilės tema, tuo tarpu jos komedijų ir tragedijų herojės – vyrų išdavystės aukos. Bandė rašyti liberto operas.

Po jos mirties vienas iš aktorių, gyvenančių Nesvyžiuje, surinko visą jos kūrybą ir išleido su Michalo Žukovskio graviruotomis iliustracijomis pagal pačios Uršulės Pranciškos piešinius (lenk. „Komedye y Tragedye“, Nieśwież, 1754)[1]. Rinkinį sudarė 16 pjesių ir 17 operinių libreto.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Масляніцына, I. М. Радзівіл Францішка Уршуля // Мысліцелі і асветнікі Беларусі. Энцыклапедычны даведнік / гал. рэд. Б. I. Сачанка. – Мінск: Беларуская энцыклапедыя, 1995. – С. 276–281. – 672 с. – 6000 экз. – ISBN 985-11-0016-1. (белор.)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Widacka, Hanna. „Księżna sawantka“ (lenkų). Muzeum Pałac w Wilanowie. Suarchyvuotas originalas 2012-03-15. Nuoroda tikrinta 27 июля 2008. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]