Upembos kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Upembos kultūra
V a. – XVIII a.
Dab. valstybės: Kongo Demokratinė Respublika
Ist. regionas: Upembos įduba
Gyvenvietės: Sanga
Amžius: Geležies amžius
Lingvistinė gr.: kiluba
Valstybingumas: Njonga, Kinkondža

Upembos kultūra - geležies amžiaus archeologinė kultūra, klestėjusi Upembos įduboje (dab. Kongo Demokratinė Respublika, Katangos provincijos šiaurė) nuo V a.

Bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per Upembos įdubą teka Lualabos (Kongo) upė, su ne mažiau nei 50 ežerų. Čia gyventojai sėsliai gyveno nuo V a., vertėsi žvejyba, lydė geležį, prekiavo palmių aliejumi. Čia susikirto svarbūs Afrikos prekybiniai keliai, jungę Kongo džiungles (šiaurėje) su vario ruožu (pietuose) ir Atlanto vandenyną su Indijos vandenynu. Todėl šį įduba ilgainiui išsivystė į civilizacijos židinį, iš kurio kultūra pamažu plito į aplinkines teritorijas. Vietos prekybininkai išvystė platų prekybinį tinklą, rytuose siekusį Indijos vandenyną.

Kultūra skirstoma į šiuos laikotarpius:

  • Ankstyvasis geležies amžius (Kamilambo laikotarpis): V-VIII a.;
  • Senasis Kisalio laikotarpis: IX-X a.;
  • Klasikinis Kisalio laikotarpis: X-XIV a.;
  • Kabambinis laikotarpis XV-XVIII a.;

Nors reguliarūs Lualabos potvyniai ir sudarė puikias sąlygas žvejybai bei žemdirbystei, derlingumą ir sėkmę užtikrinti galėjo tik bendruomeninis darbas ir tarpusavio atsakomybė. Tai skatino kurtis vieną pirmųjų Pietinėje Afrikoje sudėtingą bendruomenę. Kultūros atstovai gamino puikius medžio, geležies, vario dirbinius. Jų kultūra plito keliomis kryptimis, pirmiausia į šiaurę, kur susiformavo Lubos karalystė, į vakarus (Lunda) ir pietus (Kazembė).

Pačioje Upembos įduboje didelė imperija nesusikūrė. Čia egzistavo keletas nedidelių politinių junginių, tarp kurių - Kinkondža ir Njonga. XVIII a. pabaigoje-XIX a. pradžioje Upembos kultūros arealą nukariavo Lubos imperija. Po to kultūra sunyko.