Ulikumis
Ulikumis (dUllikumme) – akla ir kurčia akmeninė pabaisa huritų mitologijoje. Norėdamas pražudyti Tešubą ir atgauti prarastą valdžią danguje, šią pabaisą sukūręs dievas Kumarbis. Tešubui Ulikumį įveikti padėjęs Ea.[1]
Vardas Ulikumis, manoma, reiškia „priešiškas Kumijai“, „Kumijos griovėjas“.[1]
Ulikumio mitas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaip pasakojama Ulikumio mite, Kumarbis, siekdamas nuversti audros dievą, apvaisinęs didžiulę uolą. Iš jos gimęs Ulikumis – akmeninė pabaisa. Kad niekas Ulikumio nepastebėtų, Kumarbis jį įtaisęs ant dešiniojo milžino Upelurio peties. Ulikumis per 15 dienų sparčiai išaugęs ir jį pastebėjęs Saulės dievas, kuris apie pabaisą pranešęs audros dievui. Apžiūrėti milžino audros dievas drauge pasiėmęs keletą kitų dievų. Deivė Ištar bandžiusi jį apžavėti, tačiau jai nepavykę, nes Ulikumis buvęs aklas ir kurčias. Tuomet audros dievas nusprendęs įveikti Ulikumį jėga: jam įsakius, atgabenti jo jaučiai, žaibai. Visgi jėga įveikti Ulikumio nepavykę, nors su juo kovęsis karo dievas Aštabis ir visi kiti dievai (Ea kovoje nedalyvavęs). Pabaisa užaugusi pernelyg didelė, kad ją būtų galima įveikti jėga.[2]
Galiausiai audros dievas nusprendęs paprašyti dievo Ea patarimo. Ea susiradęs milžiną Upelurį ir pasiteiravęs jo apie Ulikumį. Šis pabaisos nebuvo pastebėjęs, tik pajutęs nedidelį dešiniojo peties skausmą. Tuomet Ea pirmapradžių dievų paprašęs rėžtuko (juo buvę atskirti dangus ir žemė) ir atskyręs Ulikumį nuo Upelurio. Ulikumis pasidaręs nebe toks galingas ir dievai, nepaisydami pabaisos grasinimų užgrobti valdžią danguje, atnaujinę puolimą.[2]
Pasakojimo pabaiga nėra išlikusi. Manoma, kad joje buvo pasakojama apie galutinę audros dievo pergalę.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Мифы народов мира. Улликумме , М. Л. Хачикян – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 106–107. ISBN 9781134641024.