uBlock Origin

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio UBlock)
UBlock Origin
AutoriusRaymond Hill (gorhill)
KūrėjasDabartiniai:
Raymond Hill, Nik Rolls
Ankstesni:
Deathamns,[1] Chris Aljoudi, Alex Vallat
Pirmoji versija2014 m. birželio 23 d.[2]
Stabili versijauBlock Origin
1.38.0 / 2021 m. rugsėjo 17 d.
uBlock
0.9.5.25 / 2019 m. gruodžio 12 d.
Kūrimo būsenaaktyvi
Platformaįvairios platformos
Kalba44 kalbos[3]
TipasNaršyklės plėtinys
LicencijaGPLv3+
SvetainėuBlock Origin
https://github.com/gorhill/uBlock/

uBlock Origin – nemokamas atvirojo kodo naršyklės plėtinys, skirtas turiniui filtruoti, įskaitant reklamų blokavimą. Šis plėtinys palaiko keletą naršyklių, kaip antai: Safari, Google Chrome, Microsoft Edge, Firefox bei Opera. uBlock Origin buvo palankiai įvertintas technologijų tematikos svetainių, teigiama, kad plėtinys naudoja mažiau operatyviosios atminties resursų, nei kiti analogiški naršyklių plėtiniai.[4][5][6][7] uBlock Origin kūrėjų nurodoma plėtinio paskirtis – suteikti vartotojams priemones, kad būtų užtikrintas jų pasirinktas turinio filtravimas.[8][9]

uBlock Origin yra aktyviai plėtojamas bei palaikomas šio plėtinio kūrėjo Raymond Hill, kuris nutraukė palaikymą ankstesnei plėtinio versijai uBlock, tvirtindamas, kad esama rimtų neatitikimų projekto dvasiai. Sprendžiant iš viešai prieinamos plėtinio kodo pakeitimų istorijos, ankstesnė projekto atšaka nebėra aktyviai palaikoma.[10]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

uBlock Origin pradžioje buvo vadinamas „μBlock“. Vėliau pavadinimas pakeistas į „uBlock“, kad būtų išvengta painiavos dėl raidės 'µ' tarimo. Plėtinys pradėtas kurti kaip HTTP Switchboard atšaka, drauge sukuriant ir pažengusiems vartotojams skirtą turinio filtravimo plėtinį uMatrix.[11] uBlock Origin buvo sukurtas naudoti bendruomenės palaikomus juoduosius blokavimo sąrašus,[12] išplečiant funkcionalumą bei pagerinant kodo kokybę.[13] 2014 m. birželį uBlock buvo išleistas kaip plėtinys Google Chrome ir Opera naršyklėms, o 2015 m. žiemą jau buvo palaikomos ir kitos naršyklės.

2015 m. balandį bei gegužę uBlock projektas išsivystė į du plėtinius su atskiromis programinės įrangos saugyklomis. uBlock skirta svetainė ublock.org, o uBlock Origin plėtinį toliau vysto kūrėjas R. Hill.[14]

uBlock Origin[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

uBlock Origin Logo
uBlock Origin

Raymond Hill, projekto sumanytojas ir pradinis uBlock autorius, toliau vysto šį naršyklės plėtinį, dabar vadinamą uBlock Origin (kartais stilizuojama uBlock₀).[15] 2016 m. gruodžio mėnesio duomenimis, uBlock Origin plėtinys Chrome naršyklei turėjo 7 milijonus aktyvių naudotojų, o Firefox skirta plėtinio versija – 2,5 mln. aktyvių naudotojų.[16][17]

Bendras Sourcepoint ir comScore tyrimas užfiksavo 833 % augimą per 10 mėnesių stebėsenos laikotarpį, pasibaigusį 2015 m. rugpjūtį. Tai didžiausias užfiksuotas augimas iš visos tirtos programinės įrangos.[18] Kaip nurodoma bendrovių pranešime, augimas priskirtinas didėjančiam vartotojų poreikiui naudoti tokias blokavimo priemones, kuriose nėra pagal nutylėjimą leidžiama „priimtina reklama“ (viena tokių – Adblock Plus plėtinys).[19]

2016 m. sausį uBlock Origin buvo įtrauktas į Debian 9 ir Ubuntu 16.04 programinės įrangos saugyklas.[20][21] 2016 m. gegužę plėtiniui buvo skirtas Mozilla „Pick of the Month“ apdovanojimas.[22]

Nik Rolls 2016 m. gruodžio 11 d. oficialiai išleido uBlock Origin versiją Microsoft Edge naršyklei.

Ellis Tsung (e1lt) 2016 m. gruodžio 9 d. išleido uBlock Origin beta versiją, skirtą Safari naršyklei.[23]

Projektas išsiskiria tuo, jog atsisakoma aukų.[10]

uBlock (ublock.org)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

uBlock Logo
uBlock

Netrukus po projekto skilimo Chris Aljoudi sukūrė ublock.org svetainę, skirtą uBlock plėtiniui talpinti, populiarinti, taip pat prašyti aukų. Raymond Hill, projekto pradininkas, į tai reagavo teigdamas, kad „aukos, kurių siekia ublock.org, nepadeda nė vienam iš tų, kurie daugiausia prisidėjo prie uBlock Origin sukūrimo“.[10]

Prieš suskylant projektui, programuotojas „Deathamns“ išplėtė palaikomų naršyklių sąrašą Safari bei Firefox naršyklėmis (versijos 0.8.5.4 bei 0.8.5.5). Vėliau „Deathamns“, kaip ir Raymond Hill, paliko projektą. R. Hill prašymu atsakomybė už Firefox palaikymą buvo perleista programuotojui Alex Vallat. Pastarasis vėliau prisidėjo ir prie uBlock Origin plėtinio kodo kūrimo.

2015 m. spalį Aljoudi pranešė, kad uBlock versija Safari naršyklei nebėra plėtojama.[24]

Paskutiniai projekto išeitinio kodo pakeitimai buvo atlikti 2015 m. rugpjūtį.[25] Svetainės saugos sertifikatas baigė galioti 2016 m. gegužę ir buvo atnaujintas 2016 m. birželio 30 d.

Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Blokavimas ir filtravimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

uBlock Origin bei uBlock palaiko didžiąją dalį Adblock Plus filtrų sintaksės, yra įtraukti Adblock Plus blokavimo sąrašai. Populiarūs sąrašai EasyList ir EasyPrivacy yra numatytosios prenumeratos. Plėtiniai gali importuoti hosts failus, yra prieinami įvairūs bendruomenės palaikomi sąrašai, o Peter Lowe Ad servers list ir Malware Domains yra įgalinti kaip numatytieji. Kai kurios papildomos funkcijos apima dinaminį scenarijų bei iframe filtravimą, taip pat priemonę tinklalapio elementams paslėpti. Pradedant 0.8.7.0 versija, uBlock dinaminis filtravimas gali visiškai pakeisti RequestPolicy ir kitus panašius plėtinius.[26]

Į uBlock Origin įtraukiamos naujos funkcijos, kurių neturi uBlock. Tarp tokių naujų funkcijų paminėtinas specialus režimas, skirtas asmenims, turintiems spalvinio matymo ydų, dinaminio nuorodų filtravimo funkcija, naujas žurnalo funkcionalumas, naudotojo sąsajos patobulinimai, įskaitant DOM tyriklį, naujas su privatumu susijusias parinktis, skirtas blokuoti išankstinę iškvietą (link prefetching), nuorodų auditavimą, IP adreso nutekėjimą per WebRTC. Vėlesnėse plėtinio versijose atsirado konkrečiai svetainei skirti nustatymai, skirti blokuoti iššokantiems langams, griežtas domeno blokavimas, kosmetiniai filtrai, šriftų blokavimas.[27]

Resursų naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Technologijų tematikos svetainėse bei naudotojų apžvalgose tvirtinama, kad uBlock naudoja mažiau resursų nei analogiški plėtiniai (pvz., Adblock Plus).[28] 2015 m. rugpjūtį atliktas našumo testas (vertinta 10 plėtinių) parodė, kad uBlock Origin resursus naudoja efektyviausiai iš visų testuotų plėtinių.[29]

uBlock nustato, kokie stiliaus resursai reikalingi konkrečiam tinklalapiui, užuot remdamasis universaliu stiliaus šablonu. Išsaugoma momentinė naudojamų filtrų kopija, o tai paspartina naršyklės paleidimą, nes nebereikia kiekvienąkart įkelti filtrų iš podėlio.[30]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Deathamns“. GitHub.
  2. ↑ „Changelog for the first versions“. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  3. ↑ Completed translations on Crowdin.
  4. ↑ „uBlock, the Memory-Friendly Ad-Blocker, Is Now Available for Firefox“. Nuoroda tikrinta 16 February 2015.
  5. ↑ „How to add custom filters to Chrome ad-blocking extension µBlock“. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  6. ↑ „Are there any trustworthy sources for downloading software?“. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  7. ↑ „µBlock aims to block ads without draining system resources“. Suarchyvuotas originalas 2022-01-05. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  8. ↑ „uBlock“. github.com. GitHub. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  9. ↑ Michael Gardiner (2015-11-05). „Adblock Plus vs. Ghostery vs. Ublock Origin: Not All Adblockers Were Created Equal“. International Business Times. Suarchyvuotas originalas 2017-07-22. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  10. ↑ 10,0 10,1 10,2 Raymond Hill (2015-08-16). „README“.
  11. ↑ „uMatrix - Github“.
  12. ↑ Brinkmann, Martin. „uBlock for Chrome is a resource-friendly adblocker by the HTTP Switchboard author“. ghacks.net. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  13. ↑ Raymond Hill (2015-05-12). „Changes from HTTP Switchboard“.
  14. ↑ Raymond Hill (2015-04-04). „Update README.md“.
  15. ↑ „Official uBlock Origin add-on lands for Firefox“. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  16. ↑ „uBlock Origin statistics“. Chrome Web Store.
  17. ↑ „uBlock Origin Firefox Statistics“. Mozilla Add-Ons.
  18. ↑ Levine, Barry. „The Ad Blocker Landscape: What You Need To Know Today“. Marketing Land. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  19. ↑ „The state of ad blocking - September 2015“. Sourcepoint and comScore. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  20. ↑ „Debian Sid - uBlock Origin“. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  21. ↑ „Ubuntu - uBlock Origin“. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  22. ↑ DeVaney, Scott. „May 2016 Featured Add-ons“. Mozilla Add-ons Blog. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  23. ↑ „el1t/uBlock-Safari“. GitHub (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-01-19.
  24. ↑ „Rebrand as Purify“. uBlock repository issue tracker. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  25. ↑ „chrisaljoudi/uBlock“. GitHub. Nuoroda tikrinta 2016-03-13.
  26. ↑ chrisaljoudi. „Dynamic filtering“. GitHub.
  27. ↑ „uBlock wiki“. GitHub. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  28. ↑ „uBlock ad blocker added to Mozilla’s extensions site“. Jim Lynch, Technology and Other Musings. Suarchyvuotas originalas 2015-06-09. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  29. ↑ „10 Ad Blocking Extensions Tested for Best Performance“. Raymond Tech Resources. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
  30. ↑ „Notes on memory benchmarks, selfies“. uBlock GitHub documentation. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=UBlock_Origin&oldid=7201559"