Pereiti prie turinio

Tyrėjo tikėjimosi efektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tyrėjo tikėjimosi efektas (arba tiesiog tyrėjo efektas; angl. Observer-expectancy effect) – efektas, kai tyrėjas savo veiksmais nesąmoningai daro įtaką tyrimo dalyviams. Atliekant tyrimus tai yra gana svarbi grėsmė, kurios paprastai bandoma išvengti atliekant dvigubai aklus eksperimentus, kuriuose ne tik tiriamieji, bet ir tyrėjai nežino, kuri grupė yra kontrolinė.

Vienas tyrėjo efekto pavyzdys galėtų būti arklys Protingas Hansas, kuris iš publikos ir jo trenerio nevalingų ženklų sugebėdavo pamatyti, koks yra jam užduoto matematinio uždavinio atsakymas.

Kitas pavyzdys yra žmonių reakcijos į backmasking (atbulai įrašytas žodines žinutes dainose). Kai kurie žmonės grodami dainas atbulai tikisi išgirsti tokias žinutes ir dėl tikėjimosi jas ir išgirsta, kartais net tais atvejais, kai iš tikro dainų autoriai jokių žinučių neįdėjo. Kitiems žmonėms tie patys garsai, gaunami grojant dainą atbulai, gali atrodyti beprasmiai. Bet jei žmogui yra pasakoma, kad tuose garsuose yra žinutė (ypač jei pasakomas ir žinutės tekstas), žmogus žinutę išgirsta ir ji jam pasidaro akivaizdi.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]