Turyja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Turyja (skr. तुरीय = turīya- – 'ketvirtoji') – antsąmoninė nubudimo išgyvenimo būsena, pranokstanti tris įprastas – budrumą, sapnavimą, gilų įmygį (dėl to ir įvardijama „ketvirtąja“).[1]

Tai nenusakoma absoliučiosios sąmonės būsena, nepavaldi mąstymui, priežastingumui, tapatinimui su kūnu.[1] Mandūkja Upanišadoje šiai būsenai apibūdinti pasitelkiami neiginiai: „nei subjektyvi, nei objektyvi patirtis, nei sąmoningumo, nei nesąmoningumo būsena, nei jutiminis pažinimas, nei intelektinis pažinimas“.[1] Pozityvūs turyjos apibūdinimai tokie: „gryna, vientisa sąmonė, nenusakoma ramybė“, „atmano prigimtis“.[1]

Kašmyro šaivizme turyja – ketvirtoji būsena, kuri nėra nei budrumas, nei sapnavimas, nei gilus įmygis. Iš tiesų ji egzistuojanti bet kurių šių trijų būsenų sandūroje, t. y. tarp budrumo ir sapnavimo, tarp sapnavimo ir gilaus įmygio, gilaus įmygio ir budrumo.[2] Kašmyro šaivizme išskiriama ir penktoji sąmonės būsena, vadinama Turiyatita – „būsena, pranokstanti turyją“. Turiyatita, dar vadinama tuštuma arba šūnja, yra būsena, kur pasiekiamas išsilaisvinimas, kitaip tariant, džyvanmukta arba mokša.[3][4]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Rytų išminties enciklopedija. Tyto alba. Vilnius, 2010., 433 psl.
  2. Turya
  3. Jivanmukta Geeta by Swami Shivananda
  4. Vivekachudamani