Tūro grašis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Tūro grašis | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 Liudviko IX grašis | ||||||
| Naudojo: | Prancūzijos karalystė | |||||
| Metalas: | sidabras (pradžioje: 4,52 g) | |||||
| Smulkesnis vnt.: | denjė: 1/12 (vėliau santykis kito) | |||||
Tūro grašis (pranc. Gros tournois) arba torneselis, tornezė – prancūziška sidabrinė moneta, naudota XIII–XIV a.
Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Itališkas grašis (it. grosso) Prancūziją pasiekė XIII a., ir tapo svarbia moneta, kadangi smulkūs sidabriniai pamažu nuvertėjantys denjė nebegalėjo patenkinti augančios ekonomikos poreikių. Tūro grašiai pradėti kaldinti Tūro mieste, ir iš pradžių jie turėjo 4,22 g sidabro, t. y., buvo verti maždaug 12 tuometinių Tūro denjė. Todėl Tūro grašis atitiko vieną teorinį piniginį vienetą – sū (sū buvo lygus 12 denjė ir 1/20 livro).
Tačiau grašio kokybė pamažėle prastėjo: 1365 m. jis jau teturėjo 2,55 g sidabro. Netolygiai nuvertėjant denjė, keitėsi ir grašio santykis su denjė: 1365 m. vienas Tūro grašis prilygintas 15 Tūro denjė.
Per Šimtametį karą karalius Jonas II (1319–1364) ėmė kaldinti ypač prastos kokybės grašius, kurie dar buvo vadinami baltaisiais (pranc. Gros blanc).
Įtaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tūro grašis tapo pavyzdžiu kitoms viduramžių Europos šalims, ir XIII a. pabaigoje -XIV a. pradžioje pradėtas kaldinti kitose šalyse ir kitais pavadinimais. Anglijos karalystėje jis tapo žinomas kaip groutas ir prilygintas 4 pensams. 1300 m. pradėtas kaldinti Prahos grašis (prilygintas 12 denarų), 1338 m. – Meiseno grašis.
