Tureia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 20°46′ p. pl. 138°33′ v. ilg. / 20.767°š. pl. 138.550°r. ilg. / 20.767; 138.550

Palydovinė salos nuotrauka
Tureia ir aplinkiniai atolai Tuamotu žemėlapyje

Tureia (pranc. Tureia) – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Prancūzijos Polinezijoje, Tuamotu salyne. Yra pietrytinėje salyno dalyje, 1150 km į rytus nuo Taičio, 57 km nuo Vanavanos atolo (artimiausia sala). Plotas – 8 km², lagūnos plotas – 47 km².

Atolas rombo pavidalo, 15 km ilgio ir 8 km pločio. Lagūna uždara. Atolą sudaro 4 didokos salelės (motu), iš kurių didžiausia – Tekaruga (užima visą rytinę pusę).

2012 m. Tureia atole gyveno 243 žmonės. Pagrindinė gyvenvietė – Hakamaru (šiauriniame kampe). Veikia oro uostas (nuo 1985 m.). Verčiamasi daugiausia kopros paruošimu ir turizmu. Yra Šv. Marijos Taikos Karalienės bažnyčia. Tureia atolas su keletu aplinkinių atolų sudaro Tureia komuną.

Pirmasis salą pasiekęs europietis buvo britų jūrininkas Edvardas Edvardas (1791 m.), čia ieškojęs laivo „Bounty“ maištininkų. Jis salą pavadino Kerisfordo (Carysford) vardu. Nuo 1884 m. pradėjo veikti misionieriai. 1966–1996 m. atole veikė Ramiojo vandenyno bandymų stotis, koordinavusi branduolinius bandymus Moruroa ir Fangataufa atoluose. Veikė meteorologinė stotis.


Commons-logo.svg

Vikiteka