Tsongų kalba
Tsongų kalba Xitsonga | |
Kalbama | Pietų Afrikos Respublika Zimbabvė Esvatinis Mozambikas |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 3,7 mln. |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
Kilmė | Nigerio-Kongo Benuė-Kongo bantų pietų bantų tsongų |
Rašto sistemos | lotyniška abėcėlė |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Pietų Afrikos Respublika |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | ts |
ISO 639-2 | tso |
ISO 639-3 | tso |
Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Tsongų kalba |
Tsongų kalba, kitaip šangaanų arba hitsongų kalba (Xitsonga) – bantų kalba (Nigerio–Kongo šeima), vartojama tsongų, gyvenančių Pietų Afrikoje: Zimbabvėje (pietryčiuose), Mozambike (pietuose), Pietų Afrikos Respublikoje (ten viena iš oficialių šalies kalbų), Esvatinyje. Kalbančiųjų skaičius – apie 3,7 mln. žmonių (XXI a. pr.)[1], be to, PAR ~3,4 mln. žmonių ją vartoja kaip antrąją kalbą.[2]
Kartu su tsva ir rongų kalbomis sudaro giminingų kalbų šaką.[3] Išskiriama ~10 tarmių.
Tsongų kalba agliutinacinė, toninė. Turi 7 balsius, daug priebalsių. Būdinga savitos daiktavardžio semantinės ir gramatinės klasės (žmonių, augalų, daugiskaitos ir kitos; iš viso 14), kurių formalus rodiklis – vienskiemenis priešdėlis. Dažniausia žodžių tvarka sakinyje – SVO (veiksnys–tarinys–papildinys). Turi skolinių iš portugalų, anglų, afrikanų, zulų kalbų.[4]
1890–1920 m. tsongų kalbą tyrinėjo šveicarų misionierius Anri-Aleksandras Žiuno. Jis su kolegomis parengė Biblijos vertimą (1907 m.), sudarė žodyną, pritaikė lotynišką raštą. 1996 m. tsongų kalba paskelbta valstybine Pietų Afrikos Respublikoje. Ja parengta tsongų kalbos žodynų, gramatikų, transliuojamos radijo laidos, mokomasi Pietų Afrikos Respublikos mokyklose.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑
tso
Duomenys apie kodu „tso“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com - ↑ Webb, Vic. 2002. „Language in South Africa: the role of language in national transformation, reconstruction and development“. Impact: Studies in language and society, 14:78
- ↑ Doke, C. M. 1967. The Southern Bantu languages. London: Oxford University Press
- ↑ Луцков, А. Д. Именные классы и заимствования в языках банту / Виноградов, В. А. (ред.). – Москва: Аспект Пресс, 1997.
- ↑ Tsongų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. Vidas Kavaliauskas psl.