Trylika kolonijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Trylika kolonijų buvo anglų, danų, švedų, o vėliau britų kolonijos įkurtos Šiaurės Amerikos žemyno Atlanto vandenyno pakrantėje laikotarpyje tarp 1607 ir 1733 metų. Šios kolonijos paskelbė nepriklausomybę Amerikos revoliucijos metu ir susijungusios sudarė Jungtines Amerikos Valstijas.

Trylika kolonijų sudarė:

Kiekviena kolonija sukūrė savo savivaldos sistemą. Baltaodžių amerikiečių daugumą sudarė nepriklausomi ūkininkai, kurie turėjo nuosavą žemę ir balsavo už vietinę ir provincinę valdžią. Prieš paskelbiant nepriklausomybę, šios trylika kolonijų priklausė didesnei kolonijų grupei Britų Amerikoje. Kolonijos, buvusios Britų Vakarų Indijų regione, Kanadoje ir Rytų Floridoje, karo metu išliko lojalios Didžiosios Britanijos karūnai, nors dalis jų iš dalies ir prijautė trylikai už nepriklausomybę kovojusių kolonijų. Jų geografinė izoliacija bei Britų laivyno dominavimas regionuose neleido šioms kolonijoms aktyviai dalyvauti.

Populiacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVII a. Trylikoje Kolonijų gyventojų skaičius nesiekė ketvirčio milijono, tačiau dėl imigracijos (daugiausia iš Didžiosios Britanijos) ir geros mitybos bei karų stokos populiacija stabiliai augo iki kol pasiekė 2,5 milijono Amerikos revoliucijos išvakarėse. 1776 metais 85 % gyventojų buvo kilę iš Didžiosios Britanijos (anglai, škotai, valai), likusieji 9 % kilę iš Vokietijos, 4 % iš Nyderlandų. Nors kolonijos buvo agrarinės ir 90 % gyventojų buvo ūkininkai, tačiau pakrantėse egzistavo stambesni miestai, jungiantys kolonijas su Didžiąja Britanija.

13-kos Kolonijų populiacija
Metai Populiacija
1625 1,980
1641 50,000
1688 200,000
1702 270,000
1715 435,000
1749 1,000,000
1754 1,500,000
1765 2,200,000
1775 2,400,000

Vergovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolonijose vergovė buvo legali ir plačiai praktikuojama. Plačiausiai paplitusi pietinėse kolonijose. Vergovė buvo labai svarbi ekonominiu požiūriu, nes kolonijos buvo agrarinės ir orientuotos į eksportą, ypač tabako. Vergai dažniausiai dirbo plantacijose ir ūkiuose. Yra manoma, kad 287 000 vergų buvo atvežti iš Afrikos nuo 1620 iki 1780 metų. Dėl palankesnių darbo sąlygų, lyginant su kitomis kolonijomis, (pvz., Brazilija ir Karibų salos) Amerikos vergų gyvenimo trukmė buvo gerokai ilgesnė.

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma gyventojų kolonijose išpažino krikščionybę, taip pat buvo žydų tikėjimo žmonių bei netikinčių. Dėl imigrantų įvairovės kolonijose neįsivyravo viena krikščionybės šaka, jose buvo daugybė protestantų atšakų. Pietuose dominavo Anglikonų bažnyčia, o šiaurė buvo labiau susiskaldžiusi ir skirtingos etninės grupės, kaip vokiečiai, olandai ir kt., turėjo savas bažnyčias. Amerika buvo žinoma dėl religinės tolerancijos, todėl daugybė imigrantų buvo iš Europoje persekiojimų religinių mažumų.