Trumpalaikis vertybinių popierių skolinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Schema, iliustruojanti trumpalaikį vertybinių popierių skolinimą

Trumpalaikis vertybinių popierių skolinimas (angl. short selling) – sandoris, kai pardavėjas parduoda vertybinius popierius, kurie jam nepriklauso, ir pirkėjui perduoda pasiskolintus vertybinius popierius.[1]

Trumpalaikis vertybinių popierių skolinimas skirstomas į „pridengtą“ (angl. covered short selling), kai pardavėjas pardavimo momentu jau yra pasiskolinęs parduodamus vertybinius popierius (arba susitaręs tai padaryti), ir „nuogą“ (angl. naked short selling), kai pardavėjas to nėra padaręs.[1] Pastaruoju atveju pasitaiko, kad pardavėjas negali laiku pristatyti vertybinių popierių.[1]

Trumpalaikis vertybinių popierių skolinimas trumpam sumažina vertybinio popieriaus rinkos kainą.[1] Jei paklausos kreivė nepakinta, kaina grįžta į pradinę padėtį, kai pardavėjas turi išpirkti vertybinius popierius, kad galėtų juos grąžinti skolintojui.[1] Pardavėjas turi pelno, jei paklausos kreivė nusileidžia papildomai, ne tik dėl paties pardavimo.[1] Dėl to pelno gauna tie pardavėjai, kurie teisingai nuspėja, kurių vertybinių popierių kaina kris.[1]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje trumpalaikio vertybinių popierių skolinimo sandoriai gali būti sudaromi, skolinantis Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialiajame bei Papildomajame sąrašuose kotiruojamus vertybinius popierius.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Katherine McGavin „Short Selling in a Financial Crisis: The Regulation of Short Sales in the United Kingdom and the United States“, „Northwestern Journal of International Law & Business“, 2010, vol. 30, nr. 1 [1]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Trumpalaikis_vertybinių_popierių_skolinimas&oldid=5740298"