Troškūnų apylinkė (Vilnius)
Išvaizda
(Nukreipta iš puslapio Troškūnų apylinkė (Nemenčinė))
54°58′š. pl. 25°34′r. ilg. / 54.96°š. pl. 25.56°r. ilg.
| Centras | Troškūnai (1950–1954) Bitinai (1954–1963) | |
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Nemenčinės valsčius | |
| Apskritis | Vilniaus apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Pabradės rajonas (1950–1959) Nemenčinės rajonas (1959–1962) Vilniaus rajonas (1962–1963) | |
| Sritis | Vilniaus sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Sužionių seniūnija | ||
Troškūnų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietryčių Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Nemenčinės valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Pabradės rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Tarakonių apylinkė ir dalis Maršišiūnų apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Troškūnų apylinkė prijungta prie Danilavos apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Darbo didvyrio“ kolūkis [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
58 | „Darbo Didvyrio“ kolūkis, „Danilovos“ daigynas [5] | 28 kaimai, 10 vienkiemių | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 193
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 2
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 56–59
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 30–31
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 277