Tolkiemio akmuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°20′25.75″ š. pl. 19°34′39.95″ r. ilg. / 54.3404861°š. pl. 19.5777639°r. ilg. / 54.3404861; 19.5777639

Tolkiemio akmuo užžėlusiose Aistmarėse. Tolumoje matosi Fromberko bokštai.

Tolkiemio akmuoprūsų (varmių) kultinis riedulys Vakarų Lenkijoje. Stūkso Aistmarių įlankoje, administraciškai priklausančioje Varmijos Mozūrų vaivadijos Elbingo apskrities Tolkiemio valsčiui.

Tai gneisinis akmuo, sudarytas iš stambiagrūdžių ir smulkiagrūdžių elementų su kvarco intarpais. Jo apimtis – 14,25 m; aukštis – 2,30 m (tame tarpe apie vieną metrą yra po vandeniu, kiek giliai riedulys įaugęs į gruntą nėra išmatuota). Šventuoju prūsų akmeniu vadinamas riedulys guli apie 25 m nutolęs nuo kranto (atstumas svyruoja priklausomai nuo vandens lygio) ir pasiekiamas už keturių kilometrų nuo Tolkiemio keliaujant Fromberko link.

Nuo XVI a. literatūroje minimą riedulį priimta įvardinti kaip kultinį (viršutinėje jo dalyje išlikusi išima – aukojimo dubuo). Manoma, kad ant šio monolito buvę deginami pirmieji javų pėdai bei sužve­jotos žuvys – taip buvo garbinamas valgio dievas Kurkė (Churchė), kurio kultą pirmąkart aprašė iš Tolkiemio kilęs vokiečių kronikininkas Simonas Grunau.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]