Tolkiemio akmuo
54°20′25.75″ š. pl. 19°34′39.95″ r. ilg. / 54.3404861°š. pl. 19.5777639°r. ilg.
Tolkiemio akmuo – prūsų (varmių) kultinis riedulys Vakarų Lenkijoje. Stūkso Aistmarių įlankoje, administraciškai priklausančioje Varmijos Mozūrų vaivadijos Elbingo apskrities Tolkiemio valsčiui.
Tai gneisinis akmuo, sudarytas iš stambiagrūdžių ir smulkiagrūdžių elementų su kvarco intarpais. Jo apimtis – 14,25 m; aukštis – 2,30 m (tame tarpe apie vieną metrą yra po vandeniu, kiek giliai riedulys įaugęs į gruntą nėra išmatuota). Šventuoju prūsų akmeniu vadinamas riedulys guli apie 25 m nutolęs nuo kranto (atstumas svyruoja priklausomai nuo vandens lygio) ir pasiekiamas už keturių kilometrų nuo Tolkiemio keliaujant Fromberko link.
Nuo XVI a. literatūroje minimą riedulį priimta įvardinti kaip kultinį (viršutinėje jo dalyje išlikusi išima – aukojimo dubuo). Manoma, kad ant šio monolito buvę deginami pirmieji javų pėdai bei sužvejotos žuvys – taip buvo garbinamas valgio dievas Kurkė (Churchė), kurio kultą pirmąkart aprašė iš Tolkiemio kilęs vokiečių kronikininkas Simonas Grunau.