Tiesinis operatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Matematikoje tiesinis operatorius arba tiesinė transformacija, tiesinis atvaizdis – funkcija tarp dviejų vektorių erdvių, kuri saugo vektorių sudėties ir skaliarinės sandaugos operacijas.

Tiesiniai operatoriai yra svarbūs tiriant matematinės fizikos, kvantinės mechanikos įvairias diferencialines lygtis.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. tiesinis operatorius(parengė Rimas Norvaiša). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-01-30).