The Roast Beef of Old England

„Senosios Anglijos rostbifas“ (angl. The Roast Beef of Old England) – patriotinė anglų baladė, Henrio Fildingo (Henry Fielding) sukurta spektakliui „The Grub-Street Opera“, pirmą kartą pastatytam 1731 m.

Daina didesnio populiarumo sulaukė, kai buvo kiek pakeista kompozitoriaus Ričardo Leveridžo (Richard Leveridge). Spektaklių žiūrovai ją ėmė dainuoti prieš kiekvieną naują spektaklį arba net jo metu. „Senosios Anglijos rostbifas“ dažnai skamba prieš valgant Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų jūrininkams ar kitiems karinių pajėgų tarnautojams.

Dainos tekstas

Ričardo Leveridžo portretas pagal Tomo Frajaus paveikslą, nutapytą apie 1710–1762 m.

Paveikslas „O, senosios Anglijos rostbife“, arba „Kalė vartai“, 1748 m. (Viljamas Hogartas)

Daina anglų kalba When mighty Roast Beef was the Englishman's food, It ennobled our veins and enriched our blood. Our soldiers were brave and our courtiers were good Oh! the Roast Beef of old England, And old English Roast Beef! But since we have learnt from all-vapouring France To eat their ragouts as well as to dance, We're fed up with nothing but vain complaisance Oh! the Roast Beef of Old England, And old English Roast Beef! Our fathers of old were robust, stout, and strong, And kept open house, with good cheer all day long, Which made their plump tenants rejoice in this song— Oh! the Roast Beef of Old England, And old English Roast Beef! But now we are dwindled to, what shall I name? A sneaking poor race, half-begotten and tame, Who sully the honours that once shone in fame. Oh! the Roast Beef of Old England, And old English Roast Beef! When good Queen Elizabeth sat on the throne, Ere coffee, or tea, or such slip-slops were known, The world was in terror if e'er she did frown. Oh! the Roast Beef of Old England, And old English Roast Beef! In those days, if Fleets did presume on the Main, They seldom, or never, return'd back again, As witness, the Vaunting Armada of Spain. Oh! the Roast Beef of Old England, And old English Roast Beef! Oh then we had stomachs to eat and to fight And when wrongs were cooking to do ourselves right. But now we're a… I could, but goodnight! Oh! the Roast Beef of Old England, And old English Roast Beef!

Vertimas į lietuvių kalbą Kai rostbifas didis anglo maistas tebuvo, Jis taurino mūs gyslas ir turtino mūs kraują. Mūs kareiviai buvo drąsūs, o dvariškiai – geri O! rostbife Anglijos senosios, Ir senas angliškas rostbife! Bet išmokus mums iš prancūzų, vis išpuikių Jų troškinius valgyt ir dargi pašokt, Nepeni mūs nieks, tik tuščia pagarba O! rostbife Anglijos senosios, Ir senas angliškas rostbife! Mūs sentėviai buvo tvirti, stiprūs, drūti, Ir buvo svetingi, visą dieną linksmi, Tad džiaugės jų įnamiai sotūs šita daina— O! rostbife Anglijos senosios, Ir senas angliškas rostbife! O dabar mes sunykę, kaip man pasakyt? Pasalūniška vargšė tauta, pusgyvė irgi menka, Kur teršia garbę, kadais žibėjusią šloviai. O! rostbife Anglijos senosios, Ir senas angliškas rostbife! Kai geroji karalienė Elžbieta soste sėdėjo, Čia buvo kavos, arbatos ir šiokių srėbalų, Išsigandęs buvo pasaulis, niūrojo kaip ji. O! rostbife Anglijos senosios, Ir senas angliškas rostbife! Laivynams anuomet išplaukus į marias, Negrįždavo jie niekad arba tik retai, Ispanų išpuikus armada paliudys tatai. O! rostbife Anglijos senosios, Ir senas angliškas rostbife! O, tada turėjom skrandžius valgyt, kovot Ir blogiui beverdant besielgti dorai. O dabar mes… galėčiau, bet labos jums nakties! O! rostbife Anglijos senosios, Ir senas angliškas rostbife!