Testamento vykdytojas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Testamento vykdytojas - asmuo, kuriam yra pavesta įgyvendinti paskutinę testatoriaus valią (dėl palikimo, turto perdavimo, saugojimo, naudojimo, perleidimo tvarkos). Testamento vykdytojas paskiriamas testamentu; jį taip pat gali paskirti testatoriaus įgalioti asmenys, paveldėjimo bylą nagrinėjantis teismas ar kiti kompetentingi asmenys.

Prisiimti vykdytojo įsipareigojimus teisiškai nėra jokios prievolės.

Paskyrimo priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskirdamas testamento vykdytoją, testatorius siekia veiksmingo savo savo testamentinės valios (į)vykdymo, ypač esant daugeliui paveldėtojų arba tarp jų nesant sutarimo. Vykdytojo institutas kaip teisinė priemonė gali padėti užtikrinti apsaugoti palikimą bei paveldėtojus nuo neteisėtų suinteresuotų asmenų kyšimosi į paveldėjimo procesą bei bylą. Testamento vykdytojas itin svarbiu tampa esant didelei turto vertei, įvairioms turto rūšims arba numatant ypatingą turto naudojimo, valdymo bei realizaimo režimą testamentu. Pvz., įsteigus labadaros ir paramos fondą, po testatoriaus mirties testamento vykdytojas gali būti įpareigojamas prižiūrėti įsteigtos organizacijos veiklą, išteklių valdymą ar kitaip užtikrinti testatoriaus valios įgyvendinimą.