Kompetencija (teisė)

Kompetencija – institucijos, pareigūno, kito oficialiai veikiančio asmens teisių ir pareigų visuma, įgaliojimai.

Kompetenciją nustato teisės normos, įtvirtina atitinkami teisės norminiai aktai – specialūs arba bendrieji, skirti nebūtinai atitinkamo subjekto teisiniam statusui reguliuoti.

Institucijos, pareigūnų kompetenciją apibrėžia atitinkamos organizacijos įstatai, taip pat nuostatai, pareigybinės instrukcijos. Apibrėžtumo ir aiškaus įvardijimo būtinybė kyla iš įgaliojimų delegavimo principo, kai tam tikras galias turintis teisės subjektas negali pats tiesiogiai vykdyti visų ar dalies galių, tačiau praktinis jų panaudojimas yra būtinas, užtikrinant kokią nors veiklą, organizacijos ar sistemos funkcionavimą ir siekiant teisinio tikrumo, kitų asmens teisių ir teisėtų interesų nepažeidimo. Pvz., valstybinės institucijos gali veikti tiek, kiek joms yra pavesta. Kompetencijos peržengimas gali būti laikomas pažeidimu (teisės pažeidimas).