Terra nullius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Terra nullius (iš lot. 'niekieno žemė') – terminas, nusakantis teritoriją be valdovo. Vartojamas tarptautinėje teisėje norint nusakyti vietovę, kuri gali būti apgyvendinta ir kuri nepriklauso jokiai valstybei. Istoriškai faktiškai vyko žemių okupacija priimant tam palankius įstatymus, juo buvo grindžiamas ir kolonializmas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. McCarthy, Nichole (2022-04-05). „terra nullius“. Legal Information Institute. Nuoroda tikrinta 2022-07-02.