Tensiomiografija

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Tensiomiografija (TMG) - tyrimo metodas, nustatantis griaučių raumenų susitraukimo savybes. Tensiomiografija vertina raumens mechaninį atsaką į elektrinį stimulą. Dažniausiai ji atliekama naudojant TMG S1 sistemą. Tensiomiografijos tyrimo instrumentas sudarytas iš elektrinio stimuliatoriaus, duomenų apdorojimo prietaiso, mechaninio sensoriaus, tripodo su pritaikomu stovu ir elektrodų, kurie veikia su pritaikyta programine įranga, kuri gali būti įdiegta asmeniniame kompiuteryje.

Tyrimo metodas

Tensiomiografija yra išorinis tyrimo metodas, kuriuo nustatomos paviršinių griaučių raumenų susitraukimo savybės. Šio tyrimo duomenys gali būti naudojami nustatant raumenų skaidulų tipą, raumens būseną (pervargęs, nusilpęs, patemptas, neaktyvuotas ir t. t.), raumenų simetriją/asimetriją, smulkius raumens pažeidimus.

Procedūra

Tensiomiografijos tyrimas sudarytas iš 4 žingsnių:

1. Ant raumens priklijuojami du elektrodai, specialus sensorius priglaudžiamas prie raumens tarp elektrodų. Jis fiksuos raumens susitraukimą.
   
2. Raumuo trumpam sutraukiamas (vienai milisekundei) elektrinio stimulo pagalba.
   
3. Raumens sutraukimas izometrinėmis sąlygomis sukuria raumens judesį.
   
4. Tensiomiografijos sensorius yra prijungtas prie kompiuterio, kuriame veikia specialiai sukurta programinė įranga, kuri ir stebi sensoriaus antgalio judėjimą atliekant testą bei parodo rezultatus programinėje įrangoje realiu laiku.
   

Tensiomiografijos įrašymas

Specifinė tensiomiografijos 1 kHz dažnio programinė įranga gauna tensiomiografijos signalus. Du stipriausi atsakai įrašomi ir iš jų skaičiuojamas vidurkis. Stipri stimuliacija reikalinga tam, kad būtų išgauta maksimali raumens deformacijos amplitudė, vadinama Dm.

TMG metodo išrašas yra susitraukimo laikas, išreikštas standartiniais parametrais:

Parametrai

• Raumens reakcijos laikas (Td) – laiko tarpas, per kurį raumuo atsako į stimulą;
  
• Susitraukimo laikas (Tc) – laiko tarpas, per kurį raumuo susitraukia (jo metu nustatomas skaidulu tipas);
  
• Sulaikymo laikas (Ts) – laiko tarpas, kai raumuo būna įsitempęs;
  
• Atsipalaidavimo laikas (Tr) – laikas, per kurį raumuo atsipalaiduoja po maximalaus susitraukimo.
  

Tensiomiografijos pritaikymas

Tensiomiografija yra nesudėtingo ir išorinio naudojimo metodas, skirtas nustatyti raumens susitraukimo savybes naudojant judesio sensorių. Jis nustato raumens susitraukimą ir žemo dažnio pašalinius virpesius aktyviose raumens skaidulose, vykstančius per trumpus raumens sutraukimus. Tensiomiografija buvo sukurta medicinos profesionalams, tačiau bėgant nuo medicinos, per sporto mediciną šie tyrimai atrado tikrąją savo vietą ir dabar yra naudojami profesionalių sportininkų programoms sudaryti ir efektyvesnėms potrauminėms reabilitacijoms, traumų prevencijai. Dėl savo išorinio veikimo principo, tensiomiografija leidžia tirti raumenį efektyviai, greitai ir be jokio diskomforto, o žmogus, tiriantis savo raumenis, gali nesirūpinti dėl savo įprastos rutinos, nes viso kūno raumenų tyrimas užtrunka apie pusvalandį. 

Tensiomiografija buvo sukurta reabilitacijos proceso optimizavimui. Be medicinos, tensiomiografija naudojama kariuomenėse, veterinarijoje ir labiausiai paplitusi tarp profesionalių sportininkų, ypač tų, kuriems reikia sprogstamosios jėgos. 

Sportas

Tensiomiografija gali būti pritaikyta treniruočių optimizavimui, siekiant užkirsti neigiamus raumenų asimetrijos ir asinchronijos efektus, darančius įtaką atletų maksimaliam greičiui, sprogstamajai jėgai, ištvermei ir lankstumui. Tensiomiografija nustato raumenų porų asimetriją ir asinchroniją judesių grandinėje, kuri slopina judėjimo efektyvumą ir padidina traumos riziką. Naudojant tensiomiografijos duomenis, galima nustatyti, ko reikia kuriam raumeniui (aktyvuoti, stiprinti, duoti poilsio), taip subalansuojant efektyvią treniruotę.

Medicina

Po traumos tensiomiografija gali būti naudojama pažeisto raumens talpai nustatyti, išmatuojant atskiras raumens galvas. Palyginus duomenis su kitos pusės nepažeistu raumeniu, galima stebėti ankstyvąją raumens reabilitaciją. Tyrimo rezultatai leidžia stebėti raumens talpos atsistatymą, taigi, pagal šiuos duomenis galima taikyti efektyviausius reabilitacijos pratimus. Reabilitacijos metu atletai gali būti tiriami norint sukurti geriausiai tinkančią reabilitacijos programą greitesniam atsistatymui.

Tyrimai

Nuo pirmo TMG pristatymo 1990-aisiais, daugiau nei 80 mokslinių straipsnių aprašė tensiomiografijos naudojimą ir tikslus: raumens sudėties apskaičiavimas, raumenų atrofijos įvertinimas, prisitaikymo prie įvairių patologijų matavimas, raumens reakcijos į tam tikras treniruotes matavimas, raumens nuovargio nustatymas ir įvertinimas.

Tensiomiografija buvo naudota raumens pasikeitimo diagnozėms, dalinio raumens nuovargio diagnozėms ir raumens skaidulų tipo tyrimams.

Tarptautinė tensiomiografijos bendruomenė (ISOT)

ISOT padeda plėstis tensiomiografijai ir jungia tensiomiografijos vartotojus visame pasaulyje, siekiant padėti visais su tyrimais susijusiais klausimais, keistis duomenimis ir pastebėjimais. ISOT buvo suformuota kongreso Romoje metu, 2014 m. Spalio 24.

Istorija

Tensiomiografijos metodas buvo sukurtas grupės ekspertų iš Elektronikos Inžinerijos Fakulteto Liublijanos Universitete. Reabilitacijos Institutas Liublijanoje, Valdoltros Ortopedinė ligoninė ir Slovėnijos Olimpinis Komitetas taip pat prisidėjo prie tensiomiografijos kūrimo, jose buvo atlikti ir pirmieji tyrimai. 

Metodo išradėjas - Vojko Valenčič. 

Tensiomiografija Lietuvoje

Tensiomiografiją Lietuvoje atlieka profesionalus fizinio rengimo treneris – Tomaž Brinec. 

Oficiali Tensiomiografijos svetainė

Daugiau informacijos apie tensiomiografiją galima rasti oficialioje TMG svetainėje.