Tendžin festivalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Tendžin festivalio paradas su gabenamu mikoshi

Tendžin festivalis (jap. 天神祭 = Tenjin matsuri), arba pažodžiui „Dievų festivalis“ – vienas seniausių festivalių Japonijoje, vykstantis birželio 2425 dienomis. Tai yra natsu matsuri(jap. 夏祭り) – vasaros metu vykstantis festivalis. Šios šventės ištakos siekia 951 metus, kai apvalymo ritualai būdavo atliekami norint išvengti užkrečiamų ligų karštu vasaros periodu, tačiau, šventė tikrai išpopuliarėjo ir tapo vis įžymesnė kartu su Osakos miesto augimu. Tendžin festivalis yra šinto tradicijų dalis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sugavara no Mičidzanė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sugawara no Michizane (jap. 菅原 道真), vėliau žinomas kaip Tenjin, daug pasiekė kaip poetas, mokslininkas bei politikas. 886 metais jis buvo paskirtas gubernatoriumi Sanuki provincijoje. Per 4 metus trukusias pareigas, jis sukūrė daug poezijos. Vėliau, grįžus į Kiotą jis buvo paskirtas ambasadoriumi Kinijoje. Tačiau, 901 metas, dėl jo priešininko, Fujiwara no Tokihira, Sugawara no Michizane buvo pažemintas pareigose ir jam buvo skirtos pareigos Daizafu, Kyūshū Chikuzen provincijoje. Tai buvo nuošalus regionas, ir perkėlimas ten prilygo tremčiai. Likusį savo gyvenimą Michizane paskyrė mokslui ir tuo metu tapo geriausiu literatūros ekspertu tomis dienomis. Jam mirus, Michinaze buvo pradėtas laikyti dievybe. Taip atsitiko todėl, kad Shintoizmo religijoje tikima, kad kilnūs, daug pasiekę žmonės tampa „kami“ po mirties. Be to, Sugawara no Michizane buvo gimęs jaučio metais[1], bei buvo apsaugotas nuo jį užpuolusių samdytų žudikų stebuklingai atsiradusio bulio pagalba. Tie patys priešai sudievino Michizane praėjus penkiasdešimčiai metų po jo mirties. Nemažai garbintojų vis dar atvyksta prie Tenjin šventyklų kiekvieno mėnesio dvidešimt penktą dieną, garbinti gulinčių bulių statulų. Jos yra trinamos rankomis, o po to žmonės trina save ar savo vaikus, taip perkeldami palaiminimą.

Ištakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis autoritetas Šinto religijoje yra šventikai. Tradiciškai, jų pareigos buvo paveldimos iš kartų į kartą, bet šiais laikais tapti šventiku išmokstama. Į šventiko pareigas įeina – bendravimas su „kami“ bei užtikrinimas, kad visos ceremonijos ir apeigos būtų tinkamai įvykdytos. Šinto religija neturi vieno šventų tekstų rinkinių, kuris būtų panašus į islamišką Koraną ar krikščionišką Bibliją. Vietoj to, yra kelios knygos kurios suteikia reikiamą informaciją ir patarimus – Kodžiki (jap. 古事記), Nihongi (jap. 続日本紀) ir Engishiki (jap延喜式). Dauguma japonų mano, kad Osakoje vykstantis Tenjin festivalis yra vienas iš trijų populiariausių švenčių Japonijoje. Ši šventė skirta pagerbti IX a. gyvenusį Sugawara no Michizane (845 – 903). Šis žmogus buvo labai gerbtas, kad jam mirus, jo asmenybė tapo literatūros ir mokslo dievu. Šio garbinimo dėka, jam buvo suteiktas naujas vardas – Tenman Tenjin, arba tiesiog – Tenjin. Savo naujo dievo garbei Osakos gyventojai pastatė Temmangu šventyklą X a. pradžioje. Anksčiausiai šis festivalis paminėtas 951 mūsų eros metais. Ne tik Osaka, bet ir dauguma kitų miestų ir miestelių taip pat turi savo šventyklas šiam populiariam Šinto dievui. Osakos festivalis prasidėjo, kaip auka Tenman Tenjin, kad šis apsaugotų žmones nuo maro. Pasak vietinių įrašų, 951 metais[2] dėl labai karšto oro užklupo sausra. Tais laikais buvo manoma jog šios oro sąlygos padeda sklisti įvairioms ligoms. Kaip ligų prevencijos būdą, kiekvienas Osakos miesto gyventojas iškarpydavo žmogaus formos popieriaus skiautę ir nunešdavo ją į Temmangu šventyklą. Šinto šventikai, kurie būdavo atsakingi už Temmangu šventyklą surinkdavo visus karpinius iš popieriaus, juos šventindavo, tuo pačiu metu trindami popierių į savo kūnus. Tam, kad ritualas būna užbaigtas, ir apsauga nuo ligų pradėtų veikti, popierius, atvaizduojantis žmones būdavo surenkamas ir išvežamas už miesto ribų. Tada popierinės lėlės sukraunamos į valtį ir paleidžiamos plaukti upe. Vėliau šios popierinės lėlės išverčiamos už borto į vandenį.

Tenjin Matsuri išpopuliarėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, jog Osakos festivalis savo aukštumas buvo pasiekęs Edo laikotarpio metu (1603 – 1868). Tuo laikotarpiu Tenjin garbinimas labai išpopuliarėjo ir kaligrafija buvo pradėta vertinti kaip vienas iš pagrindinių jo talentų. Tame amžiuje laivų parade plaukdavo 70 specialių, festivaliui dekoruotų laivų, šiomis dienomis, tokią paskirtį atlieka tik vienas laivas. Šiuo laikotarpiu taip pat būdavo įprasta kiekvienam miesto rajonui pagaminti įspūdingą, kelių metrų aukščio lėlę. Parado metu lėlės pastatomos lauke, prieš namus. Jų paskirtis – pasveikinti dievus, kurie būdavo nešami mikoshi (nešiojamuose šventyklose). Maždaug 14 šių lėlių yra išlikusių. Jas galima pamatyti Tenmangu šventykloje festivalio metu. Šios lėlės būdavo labai prabangios, siuvinėtos auksiniais ir sidabriniais siūlais. Turint omenyje šių laikų valiutą, lėlių kaina galėtų siekti dešimtis milijonų yenų. Jos užregistruotos kaip prefektūros kultūrinė nuosavybė. Mikoshi nešiojimo, danjiri-bayashi tradicijos taip pat siekia Edo laikotarpį. XIX a. laivų festivalio metu plūduriuodavo apie 200 laivų[3]. Kiekvienas laivas gabendavosi beveik dviejų metrų aukščio lėlę, atvaizduojančią kokį nors veikėją iš klasikinės Jōruri (jap. 浄瑠璃) – baladės-dramos, pavyzdžiui, Jingū-kōgō (jap. 神功皇后), Katō Kiyomasa (jap. 加藤 清正), Shōki (jap. 鍾馗), Ushiwakamaru (jap. 牛若丸). Taip pat atsirado keturios grupės, kurių kiekvieną sudarė aštuonios geišos – otome (jap. 乙女), pašventintas vaikas Shindo (jap. 震度), kuris eina prieš nešiojamąją šventyklą mikoshi. Šis vaikas rankoje nešasi slyvų medžio šakelę, kuri perkeldavo mitamą (jap. 御魂, dvasią) iš honden (jap. 本殿 , pagrindinės salės) į mikoshi. Parade taip pat atsirado chi-no-wa, didelis apvalus ratas, pagamintas iš žolių ir gabenamas panašiu būdu kaip ir mikoshi. Ningyō (jap. 人形) – japoniškos lėlės gaminamos šiai šventei[4]. Dažniausiai sutinkama – Tenjin figūrėlė iš molio ir papjėmašė. Jos būdavo populiarios, kaip suvenyrai beveik visose 5000 tuo metu buvusių Tenjin šventyklų. Šios figūrėlės įprastai atvaizduoja Tenjin apsuptą dviejų ministrų.Tenjin matsuri Osakoje šiomis dienomis nėra vienintelė vieta, kur ši šventė yra minima. Visoje Japonijoje yra apie dešimt tūkstančių Tenjin šventyklų, daugumoje demonstruojami kaligrafijos pavyzdžiai, nes Tenjin yra mokslo dievybė.

Šventės dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji diena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tenjin ritualas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Festivalis atidaromas Liepos 24 dieną, apie 8 valandą ryto. Pirmoji šventės dalis – Yomijasai (jap. Yomiyasai) prasideda pagrindinėje Osaka Tenmangu šventyklos salėje. Iš jos apytiksliai 200 žmonių procesija išeina link ritualinės vietovės, žinomos kaip Wakamatsu – cho. Osakos gyventojai pagerbia dievą Tenjin Šintoizmo ritualu. Šioje ceremonijoje pasirenkamas vaikas, kuriam tenka Tenjin vaidmuo. Šis vaikas neša alebardą[5] – ilgakotį ginklą, kuris japonijoje vadinamas „hoko“. Šiame rituale „hoko“ vaizduoja ligas, kurios kamuoja miestą. Šį ceremonija prasideda Temmangu šventykloje kartu su ritualu, kurio metu šokama bei meldžiamasi. Po šių apeigų, Temmangu šventikai paduoda Tenjin vaidinančiam vaikui „hoko“ ir jie kartu keliauja prie upės. Jiems sulipus į mažą baltą valtį, ši nuplukdoma į upės vidurį. Pasimeldus, vaikas įmeta ginklą į upę, taip atliekamas apsivalymas, simbolizuojantis visų miestą kamuoančių ligų atsikratymą.

Antroji diena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paradas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paradas, vadinamas Rikutogijo (jap. Rikutogyo) prasideda Liepos 25 d. 15:30[6] Osakos Tenmangu šventykloje su religine Šintoizmo ceremonija, kurioje dievo Tenjin dvasia yra perkeliama iš savo šventyklos į mikoshi (kilnojąmą šventyklą). Mikoshi suteikia laikiną buveinę dievams bei dvasioms. Ši šventykla primena gražiai dekoruotą miniatiūrinę pilį, kuri gabenama neštuvų pagalba žmonėms ant pečių. Šios procesijos ir mikoshi gabenimo tikslas – suteikti dievui Tenjin galimybę aplankyti žmones ir pamatyti, kaip jie gyvena. Be pagrindinio mikoshi, kuriuo gabenamas Tenjin, parade galima pamatyti ir galybę kitų nešiojamų šventyklėlių, skirtų įvairioms dievybėms. Paradas, kuris vyksta žeme yra vienas iš svarbiausių šventės elementų. Maždaug trys tūkstančiai žmonių žygiuoja šiame parade. Jie būna persirengę XVIII a. – XX a. amžiaus drabužių madomis[7]. Kostiumuoti vaikai, šokėjai, Moyooshi-daiko būgnininkai, muzikantai, geišos yra vienį iš įvairiausių parado dalyvių. Tenjin mikoshi yra nešamas miesto gatvėmis, specialiai atrinktų žmonių, kurie būna apsirengę baltais rūbais. Ši eisena užsibaigia šiaurinėje Tenjinbaši tilto pusėje. Ten galima nusipirkti bilietus į festivalio metu plaukiančius laivus.

Laivų paradas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laivų paradas vyksta paskutinę festivalio naktį. Osakos gyventojai šį renginį vadina funatogijo (jap. Funatogyo)[8]. 18:00 laivai palieka Tenjinbashi tilto prieplauką. Šimtai žibintais apšviestų laivų ir baržų plaukia Okavos (jap. Okawa) upe, kuri teka per Osakos miestą. Kai kurie laivai turi jų deniuose uždegtus laužus, tam, kad nuo kranto būtų geriau stebėti pramogas, kurios vyksta laivuose – tradicinę japonišką muzika, šokius, bei dramos spektaklius. Specialus laivas, vadinamas Ho-ansen yra atsakingas už mikoshi šventyklos pergabenimą. Laivų parado kulminacija tampa fejerverkai, kurie prasideda 19:30. Šis reginys trunka apie dvi valandas, o jo metu į dangų paleidžiami apytiksliai 5000 fejerverkų. Tie, kuriem nepavyksta pakliūti į laivus, ir iš ten stebėti aplink vykstančius spektaklius, gali tai daryti nuo upės kranto ar tiltų. Laivuose taip pat gabenamos kilnojamosios šventyklos – mikoshi. Pasibaigus laivų paradui jos, kartu su muzikantų, šokėjų, bei kostiumais persirengusių vietinių gyventojų procesija gražinamos į Temmangu šventyklą.

Šventės akcentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moyooshi daiko[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moyooshi daiko – būgnininkų pasirodymas, kurie keliauja po miestą, mušdami į vieną didelį, automobilyje įtaisytą būgną. Šis būgnas yra autentiškas, atkeliavęs iš Osakos pilies kaip Tojotomi (jap. Toyotomi) klano dovana Osakos Tenmangu šventyklai. Būgnui bekeliaujant aplink miestą, atliekamas ir Karausu – po būgno apačia padedamos kelios medinės kaladėlės, dėl to būgno išgaunamas garsas visiškai pasikeičia. Patys būgnininkai vadinami Ganji dėvi ryškiai raudonus galvos raiščius.

Danjiri Bayashi[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Danjiri Bayashi – foninė muzika, kuri skamba visos šventės dienos metu, pagal ją šokamas Drakono šokis – šis šokis atliekamas šokėjų komandai manipuliuojant ilga, lanksčia drakono figūra, pasinaudojant prie jo pritvirtintais stiebais.

Mikoshi[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mikoshi (jap. 神輿)- nešiojama šinto šventykla. Šintoizmo išpažinėjai tiki, kad ši šventykla tarnauja kaip transporto priemonė dievybėms, kur jas nugabena iš pagrindinės šventyklos į laikinąją. Edo laikotarpiu, ten kur į upę išmestas „hoko“ būdavo išplaunamas į krantą, būdavo pastatoma laikina šventykla, kur ten stovėdavo visus metus. Mikoshi pagalba dievas būdavo pergabenamas į tą laikinąją šventyklą.

Shishi-mai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Shishi-mai (jap. 獅子舞) – liūto šokis. Festivalio metu didelė grupė, sudaryta iš maždaug 500 šokėjų, sudarytų nuo visiškai jaunų vaikų, iki suaugusių, šoka shishimai. Šis šokis yra importuotas iš Kinijos, Tangų dinastijos 752 metais, tačiau japonai tai pritaikė savo kultūrai. Šį šokį seka pasirodymas Kasa Odori – šokis su mažais skėčiais, Yotsutake – šokis panaudojant bambuko lazdeles kaip garsinį elementą. Daugumą šokėjų atvaizduoja dvi tos pačios šeimos kartas.

Plojimas rankomis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grupės festivalio dalyvių ploja rankomis, tam tikrų ritmu, kuris pabrėžia įprastai neakcentuojamas muzikos vietas. Šis paprotys vyksta parado ir laivų procesijos metu. Vietiniai gyventojai džiaugiasi šiuo ritualu ir jį žiūri, kaip į dar vieną Osakos tradiciją.

Tenjin šventyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Osaka Tenmangu(大阪天満宮, Ōsaka Tenmangū), šventykla įkurta XX a. yra paskirta garbinti mokslo dievybę – Sugawara no Michizane. Osakos Tenmangu šventykla buvo sudeginta daug kartų nuo savo pastatymo datos. Šiuo metu pagrindinė jos salė „Honden“ ir pagrindiniai šventyklos vartai yra 1845 m. Be šios šventyklos yra daug kitų Tenmangu šventyklų. Viena labiau išsiskiriančių – Daizafu Tenmangu. Jos teritorijoje yra apie 6000 slyvų medžių. Šis didelis skaičius atspindi Sugawara no Michizane ilgalaikį potraukį medžiams bei jų žiedams. Pats žymiausias medis yra į dešinę nuo „Honden“ (pagrindinės šventyklos). Šis medis žinomas kaip Tobiume (skraidantys slyvų medis). Pagal legendą, po to, kai Sugawara no Michizane paliko Kyotą ir išvyko į savo tremtį, šis medis gedėjo tiek smarkiai, kad išsiroves save iš žemės, nuskrido į Daizafu susitikti kartu su Michizane.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 101 Questions and Answers on Confucianism, Daoism, and Shinto By John Renard. 105 psl.
  2. Bauer, Helen, and Sherwin Carlquist. Japanese Festivals. Garden City, NY:
  3. A Popular Dictionary of Shinto By Brian Bocking. 149 psl.
  4. Ningyo– The Art of the Japanese Doll. Autorius - Alan Scott Pate.
  5. Religious Celebrations An Encyclopedia of Holidays, Festivals, Solemn Observances, and Spiritual Commemorations by J. Gordon Melton, 851psl.
  6. http://www.japan-guide.com/e/e4023.html
  7. http://en.japantravel.com/osaka/tenjin-matsuri-one-of-the-three-greatest-summer-festivals-in-japan/115
  8. http://www.tenjinmatsuri.com/tenjinfestival Archyvuota kopija 2016-12-01 iš Wayback Machine projekto.