Templinis ginklas

Šovimas iš lanko

Templinis ginklas – ginklas, kurio konstrukcijoje esminė detalė yra templė. Paprastai yra laisva įtempiama virvė, kuri įtempiama nekaupia energijos – taip yra lankuose ir arbaletuose. Išimtis yra šiuolaikinės laidyklės, kurios naudoja gumines temples.

Templiniai ginklai sudaro dvi grupes:

• asmeniniai – kuriuos nešioti ir naudoti gali vienas žmogus. Tai lankai, arbaletai, laidyklės.
• apgulties ir tvirtovių:
  • Dalis jų yra iš principo panešami (bet tam jie pernelyg sunkūs), skirti naudoti tvirtovėse, iš už gynybinių sienų. Pvz., sunkieji tvirtovių arbaletai.
  • Vežiojami – gali turėti savo ratus arba gali būti užkelti ant vežimo ar panašios transporto priemonės. Pvz., graikų oksibolai.

Paprastai templiniams ginklams nepriskiria apgulties ginklų su torsioniniais energijos kaupimo elementais – susuktais įtemptais virvių pluoštais, kurie dar sukami veikia kaip sukimo spyruoklės. Šiai grupei priklauso balistos ir onagrai.

Templiniai ginklai Lietuvos įstatymuose

Lietuvos įstatymuose templinis ginklas apibrėžiamas taip (apibrėžimas redaguotas):

Templinis ginklas – tai ginklas, kurio sviediniui energiją suteikia tamprus elementas, kuris įtempiamas raumenų jėga ar mechaniniais įtaisais.
Iki 2008 m. birželio 5 d. templiniai ginklai buvo laikomi šaunamaisiais ginklais. Nuo tos datos templiniai ginklai šaunamaisiais nebelaikomi („Templinis ginklas – nešaunamasis ginklas, kurio…“)

• 
  Viduramžių lankininkas
• 
  Arbaleto užtaisymas
• 
  Kiniškas apgulties arbaletas
• 
  Paprasčiausia laidyklė.
• 
  Šaudymas onagru