Pereiti prie turinio

Teisingumo ir plėtros partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Teisingumo ir plėtros partija
Adalet ve Kalkınma Partisi
TrumpinysAK PARTİ, AKP
PirmininkasRecep Tayyip Erdoğan
Gen. sekretoriusFatih Şahin
Įkurta2001 m. rugpjūčio 14 d. (2001-08-14)
BūstinėČankaja, Ankara
Narių skaičiusDidėjimas 11 241 230 (2023)[1]
Politinė ideologijaKonservatizmas
Politinė pozicijaDešinė
Nacionalinė narystėLiaudies aljansas
Spalvos     Oranžinė
     Mėlyna
     Balta
Didysis Nacionalinis Medžlisas
272 / 600
Provincijos
12 / 51
Svetainė
www.akparti.org.tr

Teisingumo ir plėtros partija (turk. Adalet ve Kalkınma Partisi, AK PARTİ) – Turkijos konservatyvi politinė partija.[2] Trečiųjų šalių šaltiniai dažnai partiją įvardija kaip nacionalkonservatyvią ir neoosmanišką.[3] Politiniame spektre partija paprastai laikoma dešiniąja, nors kai kurie šaltiniai ją apibūdina kaip kraštutinių dešiniųjų partiją.[4][5][6][7] Kartu su Respublikonų liaudies partija (CHP), tai viena iš dviejų pagrindinių šiuolaikinės Turkijos partijų.

Nuo 2017 m. gegužės 21 d. partijos pirmininkas yra dabartinis šalies prezidentas Redžepas Tajipas Erdohanas.

Rinkimų rezultatai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prezidento rinkimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rinkimai Kandidatas I turas II turas
Balsai % Vieta Balsai % Vieta
2014 Recep Tayyip Erdoğan 21 000 143 51,79 1
2018 26 324 482 52,59 1
2023 27 133 849 49,52 1 27 725 131 52,16 1

Parlamento rinkimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rinkimai Lyderis Balsai % Vietos +/– Statusas
2002 Recep Tayyip Erdoğan 10 808 229 34,28
363 / 550
Didėjimas 363 Vyriausybė
2007 16 327 291 46,58
341 / 550
Mažėjimas 22 Vyriausybė
2011 21 399 082 49,83
327 / 550
Mažėjimas 14 Vyriausybė
2015 bir. Ahmet Davutoğlu 18 867 411 40,87
258 / 550
Mažėjimas 69 Vyriausybė
2015 lap. 23 681 926 49,50
317 / 550
Didėjimas 59 Vyriausybė
2018 Recep Tayyip Erdoğan 21 333 172 42,56
295 / 600
Mažėjimas 22 Vyriausybė
2023 19 387 412 35,63
268 / 600
Mažėjimas 27 Vyriausybė
  1. „Adalet ve Kalkınma Partisi“ (turkų). Court of Cassation. Nuoroda tikrinta 2 March 2022.
  2. „Turkey: The New Model?“. 25 April 2012.
  3. Aditya, Prasanna (31 August 2020). „'Neo-Ottomanism' in Turkish foreign policy“. Observer Research Foundation. Nuoroda tikrinta 6 April 2023.
  4. Jongerden, Joost; Gunes, Cengiz; Day, Bahar Simsek (2021-12-18). The Commentaries – Volume 1, 2021 (anglų). Transnational Press London. ISBN 978-1-80135-107-2.
  5. „Twitter suspends, reinstates key Syria coverage account“. The Jerusalem Post | JPost.com (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2023-04-25.
  6. „A Mob Boss's YouTube Channel Is Causing Political Havoc in Turkey“. www.vice.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-04-25.
  7. Çınar, Alev (2011). „The Justice and Development Party: Turkey's Experience with Islam, Democracy, Liberalism, and Secularism“. International Journal of Middle East Studies. 43 (3): 529–541. doi:10.1017/S0020743811000651. hdl:11693/38147. JSTOR 23017316. S2CID 155939308.

Oficiali svetainė