2023 m. Turkijos prezidento rinkimai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
← 2018 Turkija 2028 →
2023 m. Turkijos prezidento rinkimai
2023 m. gegužės 14 d. (2023-05-14) (I turas)
2023 m. gegužės 28 d. (2023-05-28) (II turas)
Balsavę rinkėjai 87,04 % (I turas) Didėjimas 0,8 pp
84,15 % (II turas) Mažėjimas 2,89 pp
Kandidatas Recep Tayyip Erdoğan Kemal Kılıçdaroğlu
Partija AKP CHP
Rinkėjų balsų 27 834 692 25 504 552
Santykis 52,18 % 47,82 %
Antrojo turo rezultatų žemėlapis

Tuometinis prezidentas
Recep Tayyip Erdoğan
AKP

Išrinktasis prezidentas
Recep Tayyip Erdoğan
AKP

2023 m. Turkijos prezidento rinkimai (turk. 2023 Türkiye cumhurbaşkanlığı seçimi) – dvidešimt antrieji eiliniai Turkijos prezidento rinkimai, kurie vyko 2023 m. gegužės 14 ir 28 d.[1][2] Kadangi pirmajame rinkimų ture nė vienas kandidatas negavo balsų daugumos, po dviejų savaičių buvo surengtas antrasis turas. Tai pirmas kartas Turkijos istorijoje, kai prezidento rinkimuose prireikė antrojo turo.[3] Jame nugalėjo Redžepas Tajipas Erdohanas, surinkęs 52,18 % balsų. Jo varžovas antrajame ture Kemalis Kiličdarohlu gavo 47,82 % balsų.[4]

Dabartinis prezidentas Redžepas Tajipas Erdohanas iš Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) siekė perrinkimo kaip bendras Liaudies aljanso, kurį sudaro Nacionalistų judėjimo partija (MHP) ir dar trys mažesnės partijos, kandidatas. Aljansas sulaukė kritikos dėl „Laisvosios priežasties partijos“ įtraukimo (HÜDA PAR), kuri yra žinoma dėl ryšių su kurdų „Hezbollah“.[5]

Tautos aljansas, kurį sudaro šešios opozicinės partijos, įskaitant pagrindinę opozicinę Respublikonų liaudies partiją (CHP), kandidatu į prezidentus iškėlė CHP lyderį Kemalį Kiličdarohlu. Aljansas įsipareigojo sugrąžinti Turkijai parlamentinę valdymo sistemą, kuri po 2017 m. referendumo buvo pakeista prezidentiniu valdymu. Nors ir nepriklauso aljansui, prokurdiška Žaliųjų kairiųjų partija (YSP) bei Darbo ir laisvės aljansas (kuriam priklauso YSP) išreiškė paramą K. Kiličdarohlu.[6] Kiti du kandidatai – Tėvynės partijos lyderis Mucharemas Indžė ir pasaulietinis nacionalistinio Protėvių aljanso kandidatas Sinanas Ohanas – taip pat surinko 100 000 parašų, reikalingų kandidatavimui. Tačiau likus 3 dienoms iki rinkimų, M. Indžė pasitraukė iš rinkimų dėl internetinės šmeižto kampanijos. Nepaisant to, jo pavardė vis tiek liko balsavimo biuleteniuose.[7]

Pagrindinės kampanijos problemos buvo susijusios su pražūtingu 2023 m. vasario 6 d. įvykusiu žemės drebėjimu, per kurį žuvo daugiau nei 50 000 žmonių; dėl jo svarstyta rinkimų datą perkelti.[8][9] Vyriausybė buvo kritikuojama dėl lėtos reakcijos į žemės drebėjimą ir nepakankamai griežtų statybos taisyklių.[10] Ekonomika, kuri nuo 2018 m. patiria krizę, irgi tapo svarbiu rinkimų kampanijos klausimu.[11]

Rinkimų kampanija laikoma labai skaldančia ir negatyvia, nes LGBT teisės Turkijoje ypač kritikuojamos valdančiojo aljanso.[12][13] Vidaus reikalų ministras Suleimanas Soilu tvirtino, kad opozicijos pergalė būtų laikoma valstybės perversmu,[14] o opozicinės „Gerosios partijos“ (İYİ) būstinė kovo pabaigoje buvo apšaudyta.[15] Tautos aljanso kandidatas į viceprezidentus ir Stambulo meras Ekremas Imamohlu buvo užpultas minios, mėtančios akmenis per kampanijos mitingą Erzurume.[16] Antalijos meras Muchitinas Bočekas (CHP) per kampanijos vizitą taip pat buvo užpultas R. T. Erdohano šalininkų.[17] Manoma, kad žiniasklaida buvo per daug šališka vyriausybės aljanso atžvilgiu, kuris, skaičiuojama, kontroliuoja daugiau nei 90 % šalies žiniasklaidos priemonių.[18]

Rinkimų rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi nė vienam kandidatui nepavyko užsitikrinti balsų daugumos, gegužės 28 d. vyko antrasis turas tarp dviejų daugiausiai balsų surinkusių kandidatų – Redžepo Tajipo Erdohano ir Kemalio Kiličdarohlu.[19] Dabartinis prezidentas R. T. Erdohanas surinko 49,52 % balsų (mažiau nei per 2018 m. rinkimus, kai gavo 52,59 % balsų).[20]

Kandidatas Partija I turas II turas
Balsai % Balsai %
Recep Tayyip Erdoğan Teisingumo ir plėtros partija 27 133 849 49,52 27 834 692 52,18
Kemal Kılıçdaroğlu Respublikonų liaudies partija 24 595 178 44,88 25 504 552 47,82
Sinan Oğan Nepriklausomas 2 831 239 5,17
Muharrem İnce[a] Tėvynės partija 235 783 0,43
Iš viso 54 796 049 100 53 339 244 100
Galiojantys balsai 54 796 049 98,14 53 339 244 98,73
Negaliojantys balsai 1 037 104 1,86 684 372 1,27
Iš viso balsų 55 833 153 100 54 023 616 100
Turintys balsavimo teisę / aktyvumas 64 145 504 87,04 64 197 419 84,15
Šaltinis: Turkijos rinkimų taryba

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Pasitraukė iš rinkimų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Son Dakika... Erdoğan seçim kararını açıkladı: 14 Mayıs“. Cumhuriyet (turkų). 10 March 2023. Suarchyvuota iš originalo 11 March 2023. Nuoroda tikrinta 10 March 2023.
  2. ↑ „Erdoğan seçim kararını imzaladı: Türkiye 14 Mayıs'ta sandık başına gidecek“. BBC News Türkçe (turkų). 10 March 2023. Suarchyvuota iš originalo 30 March 2023. Nuoroda tikrinta 10 March 2023.
  3. ↑ „Turkey's presidential election goes to run-off: Election council“. www.aljazeera.com (anglų). 15 May 2023. Suarchyvuota iš originalo 19 May 2023. Nuoroda tikrinta 19 May 2023.
  4. ↑ „Prezidento rinkimus Turkijoje laimėjęs Erdoganas ragina siekti nacionalinės vienybės“. www.lrt.lt. LRT. Nuoroda tikrinta 2023-05-29. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)
  5. ↑ Bekdil, Burak (10 May 2023). „Turkey's Hezbollah: Erdoğan's new ally“. Jewish News Syndicate. Suarchyvuota iš originalo 11 May 2023. Nuoroda tikrinta 11 May 2023.
  6. ↑ „Emek ve Özgürlük İttifakı'ndan Kılıçdaroğlu'na destek – DW – 28.04.2023“. dw.com (turkų). Nuoroda tikrinta 13 May 2023.
  7. ↑ Ebrahim, Isil Sariyuce,Gul Tuysuz,Nadeen (11 May 2023). „Turkish presidential candidate withdraws in potential boost for Erdogan rival“. CNN (anglų). Nuoroda tikrinta 11 May 2023.{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  8. ↑ Buyuk, Hamdi Firat (14 February 2023). „Erdogan Ally Calls for Turkish Election Postponement After Quake“. Balkan Insight (amerikiečių anglų). Suarchyvuota iš originalo 19 March 2023. Nuoroda tikrinta 5 March 2023.
  9. ↑ „How Will Turkey's Earthquake Affect the Current Election Cycle?“. The Washington Institute (anglų). Suarchyvuota iš originalo 3 April 2023. Nuoroda tikrinta 5 March 2023.
  10. ↑ „Erdoğan says sorry for earthquake rescue delays“. POLITICO (anglų). 27 February 2023. Nuoroda tikrinta 13 May 2023.
  11. ↑ „En büyük sorun ekonomi“. birgun.net (turkų). Nuoroda tikrinta 13 May 2023.
  12. ↑ Michaelson, Ruth; Narlı, Deniz Barış (12 May 2023). „'We're against LGBT': Erdoğan targets gay and trans people ahead of critical Turkish election“. The Guardian (britų anglų). ISSN 0261-3077. Nuoroda tikrinta 13 May 2023.
  13. ↑ „Turkey's undefeated Erdogan nears knife-edge vote“. France 24 (anglų). 7 May 2023. Nuoroda tikrinta 13 May 2023.
  14. ↑ „Soylu "siyasi darbe" sözlerini yineledi“. www.ntv.com.tr (turkų). Nuoroda tikrinta 13 May 2023.
  15. ↑ „İYİ Parti İstanbul İl Başkanlığı'na silahlı saldırı“. www.sozcu.com.tr (turkų). Nuoroda tikrinta 13 May 2023.
  16. ↑ „Probe launched on attack at İmamoğlu - Türkiye News“. Hürriyet Daily News (anglų). Nuoroda tikrinta 13 May 2023.
  17. ↑ „AKP'lilerden Muhittin Böcek'e saldırı“. www.sozcu.com.tr (turkų). Nuoroda tikrinta 13 May 2023.
  18. ↑ „Türkiye | RSF“. rsf.org (anglų). Nuoroda tikrinta 13 May 2023.
  19. ↑ Hubbard, Ben; Harman, Gulsin (14 March 2023). „Nail-Biter Turkish Election Goes to Round 2 as Majority Eludes Erdogan“. The New York Times. Suarchyvuota iš originalo 15 May 2023. Nuoroda tikrinta 15 May 2023.
  20. ↑ Kirby, Paul (2023-05-15). „Turkey's Erdogan appears to have upper hand after tense night“. BBC News (britų anglų). Nuoroda tikrinta 2023-05-15.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=2023_m._Turkijos_prezidento_rinkimai&oldid=7186272"