Teisinė literatūra

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Teisinė literatūra - dalykinės literatūros dalis, apimanti teisinius rašytinius kūrinius (tekstus). Tai gali būti rašytiniai, elektroniniai teisės aktai (norminiai, pvz., įstatymas, taip pat individualūs aktai, pvz., teismo aktai), įvairūs teisės spaudiniai, leidiniai kaip teisės vadovėliai, teisiniai žinynai, žodynai, įvairūs publikuoti darbai (kitokios publikacijos), pvz., teisės mokslo darbai (pvz., moksliniai straipsniai, moksliniai tyrimai, monografijos, kitokios publikacijos), teisinė periodika (teisiniai žurnalai, laikraščiai), teisės aktų komentarai, įstatymų rinkiniai, sąvadai. Teisinei literatūrai be rašytinės, spausdintinės literatūros taip pat priskirtina elektronine, skaitmenine forma (pvz., teisės duomenų bazėse, portaluose) esantys kūriniai - tekstai.

Lietuvoje

Lietuvoje yra leidžiami įvairūs teisės vadovėliai, monografijos, rengiamos disertacijos, rašomi moksliniai straipsniai, kodeksų (LR CK, LR DK, LR BK, LR PBK ir kt.) komentarai, leidžiami žurnalai, teisės portalai („Infolex“, „Teisingumas.lt“, „Temide.info“, „Teisescentras.lt“ „Mediatorius.lt“, kt.).

Periodinė teisinė literatūra Lietuvoje – „Valstybės žinios“ (leidžia LRS leidykla), teisės mokslo žurnalai kaip „Jurisprudencija“ (MRU), „Mokslo darbai: Teisė“ (VU leidykla), „Teisės problemos“ (LTI), " International Journal of Baltic Law" (VDU), kt. Kiti dalykiniai (publicistiniai, praktiniai) žurnalas – „Justitia“ (žurnalo priedas – „Teisės žinios“), „Juristas“ ir kt.