Techninė-ekonominė norma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Techninė-ekonominė norma – tai leistina absoliutaus išteklių (resursų) sunaudojimo reikšmė produkcijos vienetui pagaminti. Sunaudojimo norma yra svarbus reglamentuojamas ir analizuojamas rodiklis, charakterizuojantis išteklių sunaudojimą produkcijos vienetui pagaminti, arba tam tikrai darbų apimčiai atlikti. Įmonėje apskaičiuojamų normų ir normatyvų sistema įjungia tokias normas ir normatyvus: žaliavų ir medžiagų sunaudojimo, šiluminių – energetinių išteklių, darbo ir darbo užmokesčio sąnaudų, gamybinių pajėgumų panaudojimo, įrengimų panaudojimo, įrengimų poreikio, gamybos ir darbo organizavimo.