Tautiškoji demokratų partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Tautiškoji demokratų partija - pirmoji tautinė lietuvių partija. Ji susikūrė 1905 m. lapkričio 27 d. iš Lietuvių demokratų partijos tautiškai angažuotų narių, vadovaujama daktaro Jono Basanavičiaus.

Tautininkai, kaip religiniai tolerantai, sudarė vidurio srovę ir buvo vadinami liberalais. Toks srovės apibūdinimas pagal santykį su religija ir bažnyčia atėjo iš Rusijos liberalų.

Tautiškoji lietuvių demokratų partija veikė 19051907 m. Jos programoje bandoma demokratines idėjas sieti su asmens, kaip tam tikros etninės bendrijos nario, identifikavimusi. Programa nebuvo išbaigta. Pagrindiniai jos punktai pakartoja LDP ir LSDP programų postulatus. Lietuvos politinė autonomija, demokratiniai valdymo ir savivaldos principai, lietuvių kalbos ir apskritai tautinės kultūros gynimas. Ši programa išsiskyrė tuo, kad aukščiau kitų kėlė tautos vienybės idėją. Tautininkai akcentavo tai, kad valstybėje yra labai svarbi tautos kalba, juntamas jų siekis atriboti kitataučius.

Su kitomis partijomis TLDP nekonfrontavo, bet dažnai būdavo kritikuojama dėl nacionalizmo ir reikalavimo išimtinių lietuvių teisių, net keliamas klausimas, ar ji tikrai gali būti partija. Tautinės srovės šalininkai susitelkė prie laikraščio „Vilniaus žinios“, kur akcentavo šviečiamąją veiklą, vėliau - tautos vienybės idėją. Pirmasis programinis dokumentas dėl Lietuvos nepriklausomybės buvo adresuotas Rusijos Ministrų Tarybos Pirmininkui. Prie šio memorandumumo daugiausiai prisidėjo „Vilniaus žinių“ grupė.

Straipsniai periodinėje spaudoje rodo aktyvų besikuriančios TLDP vaidmenį sušaukiant Didįjį Vilniaus Seimą, dalyvaujant rinkimuose į I Valstybės Dūmą. Daugelis rašiusiųjų apie Didįjį Vilniaus seimą pripažįsta lemiamą tautininkų („Vilniaus žinių“ grupės) vaidmenį jį organizuojant. Didysis Vilnaus Seimas buvo esminis posūkis lietuvių tautiniame judėjime, parodęs aukštą lietuvių tautinės savimonės lygį ir tautos subrendimą politiniam gyvenimui.

Negausios TLDP raiška 1906 m. prislopo. Nerasdami nišos savarankiškai politinei veiklai, šios srovės šalininkai tenkinosi savo laikraščiu. 1907-1913 m. jų pastangomis leistas laikraštis „Viltis“. Išėjęs iš LDP ir leisdamas „Viltį“ Antanas Smetona, vystė toliau tautinę ideologiją. Vienu iš pagrindinių savo uždaviniu viltininkai laikė kovą su lenkų nacionalistais.

TLDP nustojo veikusi jau iki I Pasaulinio karo. 1916 m. kovo 4 d. Sankt Peterburge lietuvių išeiviai įkūrė Tautos pažangos partiją, kurios vadovai - Antanas Smetona, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas ir kiti netrukus perkėlė partijos veiklą į Lietuvą ir aktyviai dalyvavo jos valstybingumo atkūrime.